Mokslininkų teigimu, pirštų odos raukšlėjimasis – spontaninis refleksas, pagerinantis šlapių daiktų sugriebimą.
Dar 1930 metais mokslininkai išsiaiškino, jog rankų ir kojų pirštų oda, panardinta į vandenį, nesiraukšlėja esant nervų pažeidimui pirštuose. Tai vyksta dėl autonominės nervų sistemos sąlygoto po oda esančių kraujagyslių susitraukimo. Siekta išsiaiškinti, kokią evoliucinę prasmę turi šis refleksas.
Neseniai atlikto tyrimo dalyviai turėjo sausomis arba vandenyje pamirkusiomis rankomis griebti šlapius ir sausus daiktus, t. y. įvairaus dydžio marmurines statulėles. Nustatyta, jog nuo drėgmės susiraukšlėjusi pirštų oda padėjo greičiau pagriebti šlapius, tačiau ne sausus daiktus. Taigi ši savybė galėjo pagelbėti mūsų protėviams greičiau sugriebti maistą iš vandens telkinių bei stabiliau vaikščioti per lietų. Norint galutinai įrodyti pirštų odos raukšlėjimosi evoliucinę prasmę, lieka išsiaiškinti, ar šis refleksas būdingas ir kitiems gyvūnams.
Nature doi:10.1038/nature.2013.12175
Kodėl vandenyje raukšlėjasi pirštų oda