2006 m. duomenimis, 1,5–8 proc. pacientų patiria neuropatinį skausmą, o diabetinė neuropatija yra dažniausia cukrinio diabeto komplikacija, pasireiškianti 45–50 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu, iš kurių 20–24 proc. patiria skausminę diabetinę polineuropatiją (SDPN). Skausminė diabetinė neuropatija – tai sergantiesiems cukriniu diabetu ir diabetine polineuropatija diagnozuojamas lėtinis neuropatinis skausmas, tai – skausmo liga, kuri galutinai pripažinta Lietuvoje (TLK-AM-10 kodai E10.42, E11.42, E13.42, E14.42). Šiai ligai skiriamas gydymas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
Pagal patofiziologinius skausmo mechanizmus ir nervinės pažaidos lokalizaciją SDPN – tai plonųjų skaidulų neuropatija. Kitos diabetinės neuropatijos formos: a) storųjų skaidulų neuropatija; b) proksimali motorinė neuropatija; c) ūminė mononeuropatija; d) tunelinė neuropatija.
Vadovaujantis Lietuvos skausmo draugijos priimtomis rekomendacijomis, diagnozuojant neuropatinį skausmą lokalizacijai apibūdinti naudotini žmogaus kūno piešinių metodas, neuropatinio skausmo intensyvumas vertinamas Lietuvoje aprobuotomis skalėmis (SAS), (ŽAS), (VAS) ir „veidukų“ skale. Neuropatinio skausmo pobūdis nustatomas Lietuvoje adaptuotais klausimynais: DN4, NPS, A. Pakulos klausimynas, PainDetect. Klinikinis neurologinis tyrimas atliekamas pagal įprastas klinikinėje praktikoje schemas, ištiriant motorinę, sensorinę ir autonominės nervų sistemos grandis, ypač kruopščiai ieškant pokyčių sensorinėje grandyje (jutimų susilpnėjimo (hipoestezijos, hipoalgezijos) ar sustiprėjimo (alodinijos, hiperalgezijos, hiperpatijos) požymių.
Pagal vaistų, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, diabetinei polineuropatijai gydyti skyrimo sąlygas, pacientui gali būti skiriami šiuolaikiniai SDPN gydantys vaistai: duloksetinas, pregabalinas. Šios sąlygos – tai: a) diagnozuota skausminė diabetinė polineuropatija; b) nustatytas lėtinis neuropatinis skausmas, kurio intensyvumas viršija 4 balus pagal „veidukų“, žodinės analogijos (ŽAS) ir(ar) skaitmeninės analogijos (SAS) skales; c) pacientui ne trumpiau kaip vieną mėnesį buvo taikyti įprasti farmakoterapiniai (paprastai amitriptilinas) ir (ar) fizioterapiniai gydymo metodai.
Duloksetino ir pregabalino veikimas pagrįstas skausmo signalo perdavimo ir slopinimo mechanizmais. Pregabalinas priskiriamas Ca2+ jonų kanalų moduliatoriams ir jo veikimas pasireiškia nugaros smegenų užpakalinio rago (NSUR) lygyje sinapsėje slopinant centrinę sensibilizaciją. Tuo tarpu duloksetinas veikia nusileidžiančių (slopinančių) skausmo takų lygyje, o tai taip pat, tik kitu principu, veikia NSUR sinapsę slopinant centrinę sensibilizaciją ir moduliuojant (keičiant) skausmo signalo perdavimą į CNS. Duloksetinas yra selektyvusis serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI), o noradrenalinas (NA) ir serotoninas (5-HT) yra slopinamųjų nusileidžiančiųjų skausmo takų pagrindiniai mediatoriai.
Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2012 Nr. 2