Reda Lesutytė, Tomas Balsevičius
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Įvadas
Naktinė enurezė (NE), arba naktinis šlapimo nelaikymas, – nevalingas šlapimo išsiskyrimas naktį tokio amžiaus vaikams, kai šlapinimosi reguliavimas jau būna susiformavęs. NE skiriama į pirminę ir antrinę. Pirminė enurezė – naktinis pasišlapinimas, kai vaikas dar neturėjęs vadinamojo sausojo periodo. Antrinė – kai vaikas (suaugusysis) šlapinasi naktimis po šešių mėnesių sausojo periodo.
Naktinis šlapimo nelaikymas – pati dažniausia vaikų sveikatos problema ir vienas dažniausių urologinių nusiskundimų pediatrijoje [1]. NE lemia neadekvati psichologinė raida, sutrikęs psichikos vystymasis, genetiniai veiksniai, šlapimo pūslės nestabilumas ir pasikeitusi vazopresino sekrecija [1]. Iki 10 proc. atvejų naktinę enurezę sukelia kitos būklės, pavyzdžiui, kvėpavimo sustojimai miegant (KSM) [1].
KSM – tai miego sutrikimai, kurie pasireiškia nuolatiniu knarkimu esant lengvai formai ir obstrukcinės miego apnėjos sindromu esant sunkiai ligos formai. Kadangi paprastai vaikams KSM sukelia ryklinės ir gomurio tonzilių hipertrofija, dažniausiai taikomas gydymas yra adenotonzilektomija (ATE). KSM diagnozę patvirtina ir kokybiškai įvertina auksiniu standartu pripažintas tyrimas – polisomnografija (PSG) [2]. PSG – brangus, ilgas tyrimas, todėl vaikams KSM dažniausiai diagnozuojama įvertinus kliniką: ryklinės ir gomurio tonzilių hipertrofiją bei dienos ir nakties simptomus [3].
Šios apžvalgos tikslas – aptarti studijas šia tema, įvertinti ryšį tarp naktinės enurezės ir KSM bei įvertinti adenotonzilektomijos įtaką enurezei.
Enurezės paplitimas tarp vaikų, kuriems yra KSM
Naktinė enurezė dažniausiai pasireiškia vaikams, kuriems miegant sustoja kvėpavimas. NE pasitaiko nuo 2 iki 15 proc. 5–10 metų vaikams, augant šis skaičius mažėja [4]. Vidutinis NE dažnumas 5 metų vaikų grupėje yra 20 proc., 10 metų sumažėja iki 5 proc., 15 metų – iki 1–2 proc. [5].
Naktinės enurezės kilmė kol kas nėra visiškai aiški, literatūroje aprašoma keletas NE įtakos galinčių turėti patofiziologinių mechanizmų. Vaikams, kuriems yra NE, nustatomas padidėjęs natriurezinio faktoriaus kiekis. Šis faktorius slopina renino angiotenzino aldosterono sistemą ir padidina diurezę. Dėl sutrikusio antidiurezinio hormono išsiskyrimo sutrinka normalus vaiko cirkadinis ritmas. Manoma, kad NE priežastis gali būti šlapimo pūslės nestabilumas. Genetiniai veiksniai taip pat gali nulemti naktinę enurezę, t. y. vaikui NE praeina panašių metų kaip ir jo tėvams. Tačiau svarbiausias NE sąlygojantis veiksnys – elgesio ir brendimo atsilikimas [1].
Naujausiuose tyrimuose pastebėtas ryšys tarp NE ir KSM. Wang ir bendr. tyrime 82 vaikams atlikus polisomnografiją diagnozuotas kvėpavimo sustojimas miegant [6]. Iš jų 46 proc. nustatyta NE [6]. Goodwin ir bendr., tyrime išanalizavę įvairius PSG parametrus, nustatė, kad vaikams, kuriems diagnozuota KSM, NE pasireiškia dažniau nei vaikams, kuriems KSM nebūna [7]. Remiantis Jeyakumar ir bendr. apžvalga, kurioje buvo analizuota dvidešimt viena 1998–2010 m. atlikta studija, enurezė nustatyta 33 proc. vaikų, turinčių KSM požymių [8].
ATE įtaka vaikų, kuriems yra KSM, enurezei
Pagrindinis kvėpavimo sustojimų miegant gydymo būdas – adenotonzilektomija. Tačiau operacijos įtaka naktinei enurezei kol kas nėra visiškai aiški.
Jeyakumar ir bendr. atliktos apžvalgos duomenimis, apibendrinus 7 studijų rezultatus, kurių metu vaikams dėl KSM buvo atlikta ATE, NE dažnumas sumažėja nuo 31 proc. iki 16 proc. (p > 0,0002) [8]. Tačiau Kalorin ir bendr. duomenimis, ATE neturi įtakos NE [6]. Šioje studijoje tirti 326 vaikai, kuries buvo NE ir KSM. Jie buvo stebimi, ir suskirstyti į grupes su 257 vaikais, kuriems buvo taikoma ATE, ir 69 vaikų kontroline grupe. Priešoperacinė NE nustatyta 33 proc. pacientų, kuriems buvo taikoma ATE, ir 35 proc. kontrolinėje grupėje. Pasveikimas po 6 mėn. nustatytas 50 proc. pacientų, kuriems taikyta ATE, ir 48 proc. kontrolinėje grupėje [9]. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta.
Plačiau skaitykite „Otolaringologijos aktualijos“ Nr. 2, 2012