Augalas: raudonėliai kilę iš lot. Origanum vulgare ssp. vulgare, tačiau bendrasis pavadinimas „raudonėliai“ gali reikšti ir kitas prieskonines žoleles, turinčias į raudonėlį panašų aromatą ir kilusias iš kitų augalų šeimų.
Taksonominė klasifikacija: O. vulgare dažniausiai skiriami į 6 pagrindinius porūšius: O. v. hirtum, O. v. gracile, O. v. virens, O. v. viridulum ir kt. Jei literatūros šaltinyje nenurodomas raudonėlių porūšis, paprastai jie priskiriami O. v. vulgare.
Šeima: mėtų šeima (lot. Lamiaceae, syn. Labiatae).
Pavadinimo sinonimai: laukiniai mairūnai (angl. wild marjoram; pranc. marjolaine sauvage, origan vulgaire; vok. Echter Dost, Gemeiner Dost, Dorant, Wilder Majoran, Badkraut, Hopfen).
Apibūdinimas: daugiametis vegetatyviškai besidauginantis augalas, užaugantis iki 50 cm (kartais siekia net 1,2 m) aukščio. Kamienas tiesus, keturkampės formos, šakotas, padengtas velvetiniais arba šiurkščiais plaukeliais, kartais be plaukelių. Ovalūs lapai būna iki 5 cm ilgio bei 2,5 cm pločio, lygiais arba dantytais kraštais, be arba su pūkeliais. Raudonėlių žiedai, išsidėstę netaisyklingais vainikais aplink stiebą, būna tamsiai raudonos, raudonai violetinės, šviesiai rožinės, kartais baltos spalvos. Prinokusiuose vaisiuose būna 4 sėklytės. Raudonėliai žydi nuo liepos iki rugsėjo.
Kilmės šalis: Europa, vidutiniškai paplitę Azijoje bei atgabenti į Šiaurės Ameriką.
Pagrindinės kultivavimo vietos: Prancūzija, Ispanija, Graikija, Italija, Meksika ir JAV. Taip pat renkami laukinėmis sąlygomis augantys raudonėliai.
Pagrindinės šalys eksportuotojos: Vidurio ir Pietų Europos šalys, ypač Turkija, taip pat Skandinavija, Azija, Šiaurės Amerika, Rusija, Škotija, Meksika, Čilė.
Kultivavimas: raudonėliai geriausiai auga sausame, derlingame, vandeniui pralaidžiame dirvožemyje, saulėtose ir šiltose, nuo vėjo apsaugotose vietovėse. Augalai sėjami balandžio pabaigoje 50 x 50 cm atstumu. Be to, galima pasisodinti raudonėlių uždaroje patalpoje jau vasarį arba sodinti jų šaknų dalis ankstyvą pavasarį. Komerciniu būdu platinamos sėklos dažniausiai yra kelių skirtingų raudonėlių rūšių mišinys. Asmeniniam naudojimui rekomenduojama pasisodinti 2–3 augalėlius akmenuotame sodo dirvožemyje arba prieskoninių žolelių lysvėse. Vidurio Europoje augančios laukinės raudonėlių rūšys pasižymi menkomis aromatinėmis savybėmis.
Prieskoninis augalas
Komercinės formos
Raudonėliai: nuo platesnių kamieno dalių nuskintos ir sudžiovintos žolelės, sutrintos žolelės, raudonėlių eterinis aliejus.
Gamyba
Pirmaisiais metais derlių galima pjauti raudonėliams tik sužydėjus liepos mėnesį. Antraisiais metais derlių galima nuimti du kartus – liepą ir rugsėjį, o augalas duoda derlių nuo 3 iki 5 metų. Asmeniniam naudojimui auginamų prieskonių lapus ir jaunus ūglius galima skinti nuo pavasario iki rudens.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 2