Astma
Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga:
- padidėjęs bronchų reaktyvumas įvairiems dirgikliams;
- įvairaus laipsnio išplitusi, savaime ar dėl gydymo kintanti kvėpavimo takų obstrukcija, kliniškai pasireiškianti dusulio ar kosulio priepuoliais, ypač naktį ar paryčiais.
Bronchinei astmai išsivystyti yra svarbus genetinis polinkis, imuninės, ypač IgE nulemtos, reakcijos į įvairius aplinkos alergenus. Tai ypač svarbu jauname amžiuje. Dėl lėtinio uždegimo pakinta bronchų sienelės struktūra: padaugėja gleives išskiriančių ląstelių, sustorėja bazinė membrana, padidėja ir padaugėja lygiųjų raumenų ląstelių, pasikeičia jungiamojo audinio makromolekulių sudėtis.
Alergenai ne tik sensibilizuoja organizmą ir gali sukelti astmą, bet skatina ir jos paūmėjimą.
Priežastys, provokuojamieji veiksniai
- Įkvepiamieji namų aplinkos alergenai: namų dulkių erkių, naminių gyvūnų, tarakonų, grybelių, profesiniai alergenai.
- Įkvepiamieji išorinės aplinkos alergenai: žiedadulkės ir grybeliai.
- Virusinės infekcijos.
- Fizinis krūvis, aplinkos oro temperatūros ir drėgmės pokyčiai, salicilatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, beta adrenoblokatoriai, emocinė įtampa, maisto priedai.
- Viršutinių kvėpavimo takų ligos (rinitai, sinusitai, nosies polipai), gastroezofaginis refliuksas.
Klinika
Bronchinei astmai būdinga:
- Priepuoliniai kvėpavimo takų obstrukcijos simptomai:
- švilpimas krūtinėje;
- dusulys;
- pasunkėjęs kvėpavimas;
- sausas kosulys.
- Simptomų atsiradimas ar jų sustiprėjimas naktimis, anksti ryte, po fizinio krūvio ar kitų provokuojančių veiksnių poveikio.
- Fizinio tyrimo duomenys priepuolio metu:
- perkusinis „dėžės“ garsas;
- šiurkštus ar susilpnėjęs vezikulinis kvėpavimas;
- sausi karkalai.
- Dažni nosies simptomai (75–80 proc.): sloga, nosies užgulimas.
- Galimi kiti ekstrapulmoniniai simptomai (pvz., odos bėrimai).
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 3