Probiotikų, visuomenėje geriau žinomų kaip gerosios bakterijos, reikšmė žmogaus organizmui nustatyta dar XIX–XX amžių sandūroje, o 1920–1922 metais JAV pradėti taikyti gydymui. Teigiamas probiotikų efektas vertinamas ir šiuolaikinėje medicinoje: jie prisideda prie imuniteto stiprinimo, dalyvauja virškinimo procese, padeda įsisavinti kai kuriuos mikroelementus bei vitaminus, aktyvina toksinų pasišalinimą iš organizmo, o pastaruoju metu daugėja duomenų apie teigiamą probiotikų gydomąjį efektą tam tikrų alerginių ligų atvejais. Neretai gerųjų bakterijų mūsų organizme sumažėja po dažnų ir ilgalaikių antibakterinių preparatų vartojimo, netinkamos mitybos, tam tikrų aplinkos sąlygų. Greičiau atkurti jų kiekį, funkcijas ir sustiprinti antiinfekcinį poveikį galima tuomet, jei papildomai skirsime probiotikų per burną. Jų svarbą žmogui įrodo ir tai, kad natūralių probiotikų randama ir motinos piene.
Žmogaus mikroflora – tai organizme esančių mikroorganizmų visuma. Normali žmogaus mikroflora yra tie mikroorganizmai, kurie nuolat gyvena organizme (pvz., žarnyne, ant odos, burnos ertmėje), dažniausiai jam nekenkia ir yra naudingi (1). Kiekviena žmogaus kūno vieta turi tik jai būdingą tam tikrą mikrobų derinį, išskyrus uždaros ertmės organus (pvz., širdį, smegenis, kepenis, blužnį) bei skysčius, nesusisiekiančius su aplinka (pvz., kraujas, likvoras) – jie yra sterilūs. Tik gimusio naujagimio organizmas taip pat yra sterilus, tačiau pirmieji mikroorganizmai jame apsigyvena jau pirmosiomis gyvenimo minutėmis (slenkant gimdymo takais, pirmą kartą įkvėpus oro, prisiglaudus prie motinos, pamaitinus krūtimi ir t. t.). Kitaip tariant, pradeda formuotis jo individuali mikroflora. Bene svarbiausia dėl atliekamų funkcijų yra žarnyno mikroflora. Formuojasi 3 etapais nuo pat kūdikio gimimo. Pirmasis etapas (pirmoji mikrobų kolonizacija) įvyksta, kai kūdikis gimsta, ir tuoj po jo gimimo. Šio etapo metu dauguma žarnyną kolonizavusių bakterijų yra fakultatyviniai anaerobai, gaunami iš motinos žarnyno ir per motinos odą (Escherichia coli, Clostridia spp., Staphylococcum spp. bei kai kurios Bacteroides rūšys) (2). Per antrąjį etapą, kūdikio maitinimo krūtimi laikotarpį, žarnyną kolonizuoja anaerobiniai mikroorganizmai (Bifidobacterium, Eubacterium, Clostridium, Lactobacillus, pasipildo naujomis Bacteroides rūšimis). Bifidobakterijos sudaro apie 60–90 proc. mikrofloros (2). Tarp bifidobakterijų vyrauja Bifidobacterium breve (1 pav.), Bifidobacterium infantis (2 pav.) ir Bifidobacterium longum (3 pav.), tarp laktobakterijų – Lactobacillus acidophilus (4 pav.) rūšys (2). Trečiasis, didysis žarnyno mikrofloros formavimosi etapas, įvyksta tuomet, kai vaikas pradedamas maitinti įprastu maistu. Persitvarko iki šiol buvusi žarnyno mikroflora, tūkstantį kartų padaugėja Bacteroides, taip pat prisideda kitų bakterijų, todėl jau 2–3 metų žmogus turi artimą suaugusiojo žarnynui mikroflorą (2, 3). Manoma, kad tokie akivaizdūs gerųjų bakterijų pokyčiai žarnyne susiję su mitybos pasikeitimu, aplinkos veiksniais ir žmogaus sveikatos būkle. Bet koks didesnis žarnyno mikrofloros pasikeitimas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų (virškinimo, imuninės sistemos, alerginės ligos ir t. t.) (4). Norint greičiau atkurti mikrofloros disbalansą, dieta papildoma raugintais, fermentuotais maisto pieno produktais ar skiriama probiotikų.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 3