Tuberkuliozė (TB) – tai lėtinė infekcinė, sukelianti granulomas liga, kuri gali pažeisti visus žmogaus organus ir sistemas, tačiau dažniausiai pažeidžia kvėpavimo sistemą.
Lietuvių tautoje nuo seno vartojamas terminas – „džiova“, kuris atspindi sergančiųjų šia liga pobūdį – dažnai ligoniai būna sunykę, mažo svorio. Mažas svoris, t. y. jeigu žmogus netenka daugiau kaip 10 proc. jam priklausančio svorio, yra vienas didžiausių TB rizikos veiksnių, prilygstantis ŽIV ir AIDS.
Diagnozuojant ir gydant TB žmonija nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Šią ligą žmonija jau žinojo daugiau kaip 2000 metų prieš mūsų erą. Babilono kodeksas leisdavo vyrui išsituokti, jeigu žmona sirgdavo TB. Senovės Egipto mumijų kauluose randami TB židiniai – tuberkulai. XIX a. prancūzų karo laivo gydytojas B. Villeminas pastebėjo, kad, į laivą patekus tuberkulioze sergančiam jūreiviui, greitai suserga ir kiti jūreiviai. 1882 m. vokiečių gydytojas R. Kochas atrado sukėlėją – tuberkuliozės mikobakteriją. 1944 m. JAV mokslininkas S. Waksmanas atrado pirmąjį vaistą nuo tuberkuliozės – streptomiciną.
TB yra viena labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet išaiškinama apie 8–10 mln. naujų TB atvejų. 1,7 mlrd. planetos gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės mikobakterijomis. Kasmet apie 3 mln. planetos gyventojų miršta nuo tuberkuliozės. Besivystančiose Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos valstybėse TB kelia didžiulę grėsmę ir toliau išlieka pagrindine „žudike“.
Klasifikacija
PSO TB sergamumą siūlo klasifikuoti:
- mažas (< 25 atvejų 100 000 gyventojų per metus);
- vidutinis (25–100:100 000);
- didelis (> 100: 100 000).
Lietuva priskiriama vidutinio sergamumo kraštams – pastaraisiais metais šis rodiklis svyruoja nuo 60 iki 70. JAV, ES šalyse, Skandinavijoje sergamumas yra mažas.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2013 Nr. 3