Doc. Edita Žiginskienė
LSMU MA Nefrologijos klinika
Visiems pacientams, sergantiems inkstų liga, turi būti tiriama inkstų funkcija, nustatant glomerulų filtracijos greitį (GFG). Lėtinis inkstų nepakankamumas (LIN) – vis mažėjantis GFG dėl negrįžtamo nefronų žuvimo. Jo priežastis gali būti bet kuri lėtinė inkstų liga. LIN lemiančių lėtinių inkstų ligų grupės: diabetinė nefropatija, glomerulų ligos (pirminiai ir antriniai lėtiniai glomerulonefritai, inkstų amiloidozė), infekcinės ir neinfekcinės kilmės tubulointersticinės ligos, kraujagyslių ligos (išeminė ir hipertenzinė nefropatijos), paveldimos ligos (inkstų policistozė ir kitos). LIN sąlygoja lėtinės inkstų ligos kilmė, jos diagnozavimo laikas, ar tinkamai ir laiku buvo gydoma lėtinė inkstų liga.
Daugelyje šalių didėja skaičius ligonių, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija. 2011 m. pabaigoje pasaulyje buvo 2 786 tūkst. pacientų, sergančių galutiniu LIN ir gydomų pakaitine inkstų terapija (2 164 tūkst. gydyti dialize, apie 622 tūkst. gyveno su persodintu inkstu). Tokių pacientų kasmet nuo 2008 iki 2011 m. padaugėdavo 6–7 proc., o bendras gyventojų skaičius pasaulyje didėja apie 1,1 proc. Įvairiose šalyse jų skaičius svyruoja nuo mažiau nei 100 iki daugiau nei 2000 mln. gyventojų. Taigi, apie šią grupę pacientų kalbėti yra svarbu.
LIN – labai klastinga liga. Ilgai gali nebūti jokių klinikinių ligos simptomų, ir žmogus gali nežinoti, jog serga. Požymių atsiranda tada, kai LIN jau toli pažengęs, ir neretai reikalinga pakaitinė inkstų terapija. LIN požymiai: greitesnis nuovargis, silpnumas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, troškulys, encefalopatijos požymiai (nerimas, dirglumas, mieguistumas ar, atvirkščiai – euforija), šlapimo kiekio mažėjimas, dažnesnis šlapinimasis naktį, hipervolemijos požymiai (patinimai, dusulys), odos pokyčiai, niežulys. Aiškaus tiesioginio ryšio tarp kreatinino ar šlapalo kiekio kraujo serume ir minėtų simptomų nėra. Daliai pacientų, kuriems nustatoma santykinai maža uremija (pvz., apie 21 mmol/l šlapalo vyresniam pacientui), gali būti ryškių LIN simptomų, o tie, kurių kraujyje šlapalo koncentracija labai didelė (apie 50 mmol/l), gali puikiai jaustis ir neturėti nusiskundimų.
Kadangi LIN ilgą laiką būna besimptomis, norint jį nustatyti reikia būti aktyviems. Svarbu žinoti ir atpažinti inkstų pažeidimo rizikos veiksnius: cukrinis diabetas, hipertenzija, išeminė širdies liga, kartotinė šlapimo takų infekcija ir akmenligė, autoimuninės ligos (vilkligė, reumatoidinis artritas, tiroiditas ir kt.), lėtinė infekcija (plaučių bronchektazinė liga, TBC, osteomielitas, hepatitas ir kt.), ilgalaikis nefrotoksinių vaistų vartojimas (citramonas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo tuberkuliozės, vėžio), anamnezėje ūminis inkstų nepakankamumas, šeiminė inkstų ligų anamnezė (policistozė, Alporto liga ir kt.), sumažėjęs inkstų dydis tiriant echoskopu, amžius > 60 m. Rizikos grupių asmenims vieną kartą per metus rekomenduojama matuoti arterinį kraujo spaudimą, atlikti šlapimo tyrimą, tirti kreatinino koncentraciją kraujyje, atlikti inkstų ultragarsinį tyrimą. Įvertinus rezultatus, galima laiku įtarti ir diagnozuoti lėtinę inkstų ligą. Ją nustačius, svarbu aktyviai pacientą stebėti pagal lėtinių inkstų ligų diagnostikos bei gydymo rekomendacijas ir bendradarbiauti su nefrologu (lentelė). Labai svarbu yra tirti kreatinino koncentraciją kraujyje ir apskaičiuoti GFG, pagal kurį tiksliai nustatoma inkstų funkcija. Kol kas Lietuvoje vadovaujamasi lėtinės inkstų ligos klasifikacija pagal LIN laipsnius. Jie nustatomi nuo antros lėtinės inkstų ligos stadijos, atsižvelgiant į GFG.
Tinkamai gydant lėtinę inkstų ligą, diagnozuotą kol dar nėra LIN, galima nutolinti jo pradžią. Jei LIN diagnozuojamas ankstyvos stadijos, galima sulėtinti jo progresavimą ir nutolinti inkstų pakaitinę terapiją.
LIN gydymas skiriamas į konservatyvų ir pakaitinę inkstų terapiją. Kol inkstų funkcija nepasiekusi galutinės stadijos, pacientai gydomi tik konservatyviai.
Konservatyvaus LIN gydymo tikslai:
- Gydyti ligą, kuri sukėlė ar paūmino inkstų nepakankamumą.
- Nepabloginti inkstų funkcijos.
- Sulėtinti inkstų nepakankamumo progresavimą.
- Gydyti inkstų nepakankamumo sukeltas komplikacijas.
- Atrinkti ir paruošti pacientus inkstų pakaitinei terapijai.
1. Svarbu gydyti pagrindinę inkstų ligą bei jos paūmėjimą, o, staiga ėmus blogėti inkstų funkcijai esant LIN, skubiai nustatyti ir šalinti to priežastis. Dažniausios priežastys, pasunkinančios inkstų funkcijos nepakankamumą:
- sumažėjusi inkstų perfuzija dėl hipovolemijos (viduriavimas, vėmimas, kraujavimas, diuretikų perdozavimas), hipotenzijos (miokardo disfunkcija, perikardo ligos, šokas), infekcijos (sepsis), vaistų, mažinančių GFG, vartojimo (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB);
- nefrotoksinių vaistų vartojimas (dažniausiai aminoglikozidų grupės antibiotikai, amfotericinas, ciklosporinas ir kiti);
- radioaktyviosios kontrastinės medžiagos (ypač sergant diabetine nefropatija, mielomine liga);
- šlapimo takų obstrukcija;
- sisteminė ar šlapimo takų infekcija;
- nekontroliuojama arterinė hipertenzija.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 3, 2013