Hiperkalemijos priežastys ir gydymas

Doc. Loreta Razukevičienė

LSMU MA Nefrologijos klinika

 

Kalis yra vienas svarbiausių organizmo elektrolitų. Jis dalyvauja ląstelių medžiagų apykaitos, vandens ir elektrolitų, šarmų ir rūgščių pusiausvyros palaikymo, baltymų sintezės, angliavandenių metabolizmo procesuose. Kalis – pagrindinis ląstelės katijonas. Kalio jonai yra labai svarbūs kuriant ląstelės ramybės ir veikimo potencialus, palaikant viduląstelinį osmosinį slėgį, reguliuojant ląstelių medžiagų apykaitos fermentines reakcijas.

Membranos ramybės potencialui palaikyti svarbiausias yra kalio koncentracijos santykis viduląsteliniame ir užląsteliniame skystyje. Apie 98 proc. laisvojo organizmo kalio, t. y. apie 140 mmol/l, yra ląstelių viduje, o ląstelės išorėje – 4–5 mmol/l.

Per dieną su maistu žmogus paprastai gauna apie 100 mmol (50–150 mmol) kalio. Iš virškinimo trakto kalis absorbuojamas ir patenka tiesiai į kraują. Normaliai per inkstus pasišalina 90–95 proc. su maistu patekusio kalio, per virškinimo traktą – 5–10 proc. Per parą inkstai vidutiniškai pašalina tiek kalio, kiek jo patenka į organizmą. Sveikam žmogui ryški hiperkalemija praktiškai neįmanoma. Šis procesas yra reguliuojamas pagrindinių veiksnių: pačios padidėjusios kalio koncentracijos užląsteliniame skystyje, insulino, beta-2 adrenerginių receptorių agonistų, aldosterono.

Taigi, tam kad kalis būtų efektyviai šalinamas iš organizmo reikia pakankamai funkcionuojančių nefronų (kad būtų normalus glomerulų filtracijos greitis), nepažeistų žievinio sluoksnio surenkamųjų kanalėlių, pakankamos aldosterono koncentracijos, pakankamos skysčio tėkmės per žievinio sluoksnio surenkamuosius kanalėlius.

Hiperkalemijos priežastys

Hiperkalemijos priežasčių klasifikacija yra sudėtinga. Čia pateikiamos dažniausios hiperkalemijos priežastys:

  1. Inkstų ligos;
  2. vaistai (1 lentelė);
  3. Audinių ir ląstelių pažeidimas (rabdomiolizė, naviko irimas, hemolizė);
  4. Metabolinė acidozė;
  5. Endokrininės ligos (Adisono liga, hipoaldosteronizmas);
  6. Periodinis hiperkaleminis paralyžius (paveldima liga).

Klinikinėje praktikoje pasitaiko ir netikroji hiperkalemija – padidėjęs kalio kiekis serume nesant tikrosios hiperkalemijos užląsteliniame skystyje. Dažniausios jos priežastys: 1) ne pagal reikalavimus paimtas kraujo mėginys: užveržus varžtį, pacientui kumščiuojant plaštaką; 2) ląstelių hemolizė, kuri gali įvykti dėl per ilgo kraujo mėginio laikymo iki tyrimo, dėl per aukštos aplinkos temperatūros (vasarą) ar dėl labai didelės leukocitozės, trombocitozės (sergant leukoze ir kitomis kraujo ligomis). Netikroji hiperkalemija įtariama, kai esant sunkiai hiperkalemijai (≥ 6,5 mmol/l), nėra elektrokardiografinių (EKG) ir klinikinių hiperkalemijos požymių, nenustatoma tikėtinų hiperkalemijos priežasčių.

Hiperkalemijos laipsniai

Normali kalio koncentracija serume yra nuo 3,53,8 mmol/l iki 5,05,5 mmol/l. Hiperkalemija – padidėjęs kalio kiekis: kraujo serume > 5,5 mmo/l, kraujo plazmoje > 5,0 mmo/l. 2012 liepos mėn. naujausiose britų „Ūminės suaugusiųjų hiperkalemijos“ gairėse išskiriami trys hiperkalemijos laipsniai:

  • lengva hiperkalemija – 5,55,9 mmol/l;
  • vidutinė – 6,06,4 mmol/l;
  • sunki ≥ 6,5 mmol/l.

Pagrindiniai klinikiniai hiperkalemijos požymiai

Skersaruožių raumenų disfunkcija: skeleto raumenų silpnumas, parastezija ir net paralyžius.

Sutrinka širdies laidžiosios sistemos veikla.

Elektrokardiogramoje: Iº AV blokada, išnykęs P dantelis, padidėjęs ir simetriškas T dantelis, nusileidęs ST segmentas, prailgėjęs QRS (> 0,12 s), bradikardija, ventrikulinė tachikardija, skilvelių virpėjimas, asistolija. Daugumai pacientų elektrokardiografinių pokyčių atsiranda, kai kalio koncentracija būna 6,7 mmol/l ir didesnė. Kalio koncentracijai pasiekus 9–10 mmol/l, išnyksta QRS komplekso dantelių aštrumas, o kartu esant aukštiems T danteliams kreivė primena sinusoidinę – tai ženklas, kad greitai ištiks asistolija. Reikia turėti omenyje, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius pacientus mirtinos komplikacijos gali ištikti ir esant mažesnei kalio koncentracijai.

Hiperkalemija – gyvybei grėsminga būklė, jos pasekmės neprognozuojamos – dėl širdies pažeidimo bet kuriuo metu gali ištikti staigi mirtis (1 A įrodymų lygmuo).