Intersticinis cistitas/šlapimo pūslės skausmo sindromas
Apibrėžimas
Intersticinis cistitas/šlapimo pūslės skausmo sindromas (IC/ ŠPSS) apibūdinamas lėtiniu skausmu, diskomfortu arba spaudimu (trunkančiu ilgiau kaip 3 mėnesius), susijusiu su padažnėjusiu šlapinimusi arba suintensyvėjusiu šlapinimosi poreikiu be jokios aiškios priežasties (infekcijos, neoplastinio proceso arba struktūrinių anomalijų).
Klinikiniai ypatumai
Klinikiniai sindromo požymiai apima skausmą, diskomfortą ar kitus nemalonaus pobūdžio simptomus, susijusius su šlapimo pūsle (lokalizuotus viršgaktinėje, šlaplės, makšties ir tarpvietės srityse ir susijusius su šlapimo pūslės prisipildymu ir/ar išsituštinimu) ir šlapinimosi dažniu bei skubotumu. Sutrikimui taip pat būdingas dažnas šlapinimasis mažais kiekiais prabudus naktį, nikturija ir cistoskopiškai nustatomos glomeruliacijos (pogleivio taškinės kraujosruvos) arba gleivinės pažeidimai ar opos (Hunnerio sindromas).
Epidemiologija
IC/ŠPS dažniau serga moterys nei vyrai (šis santykis svyruoja nuo 2:1 iki 10:1). Epidemiologiniais duomenimis, sindromo paplitimo dažnis yra 800–900 atvejų 100 tūkst. moterų arba 0,5–11 proc. moterų populiacijos priklausomai nuo diagnozės apibrėžimo. IC/ŠPS paprastai diagnozuojamas ketvirtą gyvenimo dešimtmetį, bet simptomai gali varginti daugelį metų iki diagnozės nustatymo. Būdingi simptomų paūmėjimai, besitęsiantys valandas, dienas ar net savaites. Dažnos gretutinės ligos yra fibromialgija, dirgliosios žarnos sindromas, galvos skausmai, alergijos, reumatologiniai sutrikimai, vulvodinija (makšties skausmas), depresija ir nerimo sutrikimai.
Patofiziologija
IC/ŠPS patofiziologija nėra visiškai suprantama, tačiau turėtų būti sudėtinga ir nulemta daugelio skirtingų veiksnių. Siūlomos tokios sindromą aiškinančios teorijos: šlapimo pūslės gleivinės defektai, nenormaliai funkcionuojančios putliosios ląstelės, kiti imunologiniai veiksniai, padidėjęs nervų sistemos jautrumas (periferiniai/centriniai komponentai), genetiniai veiksniai ir dubens srities raumenų spazmai.
Diagnostika
Kruopštus paciento ligos anamnezės surinkimas, objektyvi apžiūra ir laboratoriniai tyrimai yra būtini norint paneigti kitų ligų diagnozes. Vertingos diagnostinės priemonės apima šlapimo tyrimą, šlapimo pasėlį, liekamojo šlapio tūrio matavimus ir citologinį tyrimą, jei yra teigiama rūkymo anamnezė. Su šlapinimusi susiję simptomai ir skausmo intensyvumo bei pobūdžio vertinimas turi būti įtraukti renkant ligos anamnezę bei naudojami gydymo efektyvumui įvertinti. Jei diagnozė vis dar kelia dvejonių, vertingi urodinaminiai tyrimai ir cistoskopija.
Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2013 Nr. 1