Mėnuo: 2013 birželio

Visceralinis skausmas ir tokie negalavimai, kaip antai tulžies pūslės akmenligė, ūminis pankreatitas, apendicitas, divertikulitas, yra tarp labiausiai paplitusių, dėl kurių kreipiamasi į gastroenterologus. Vidaus organų skausmas kaip problema yra ir lėtinis krūtinės, šlapimo pūslės, ginekologinis, dubens skausmas. Tačiau dažniausias virškinimo sistemos simptomas, verčiantis kreiptis į šeimos gydytoją, yra pilvo skausmas. […]

Nėštumo metu, veikiant progesteronui, sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų pagausėjimo – didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Tulžies pūslės akmenligės eiga gali būti besimptomė, bet pasitaiko ir klinikinių ligos formų, kai vyrauja skausmo sindromas ar komplikacijos: ūminis tulžies pūslės uždegimas, tulžies takų akmenligė ar tulžinis kasos uždegimas. Šių komplikacijų pasireiškia mažiau nei 10 proc. pacienčių, nuo 0,05 iki 0,08 proc. diagnozuojamas ūminis cholecistitas. Esant tokiai klinikinei situacijai, ligonė operuojama. […]

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų bendrojoje mirčių struktūroje užima pirmą vietą, tiek moterų, tiek vyrų. Populiacinių tyrimų duomenys rodo, kad sergamumas ŠKL ir mirštamumas nuo jos priklauso nuo amžiaus: senėjant sergamumas padidėja daugiau kaip du kartus. Vyrai ŠKL serga gerokai dažniau nei moterys [1–3]. Nustatyta, kad 45–54 metų vyrų grupėje krūtinės anginos paplitimas padidėja iki 2–5 proc., o 65–74 metų – net iki 11–20 proc., palyginti su jaunesnio amžiaus vyrais. Krūtinės angina pasireiškia atitinkamai 0,5–1 ir 10–14 proc. šio amžiaus moterų. […]

Nepakankamai efektyvus ir saugus lokalus spindulinis gydymas gali turėti įtakos plaučių vėžiu sergančių ligonių išgyvenamumui. A. Auperin ir bendr. atlikta metaanalizė patvirtino, kad sėkminga lokali plaučių vėžio kontrolė prailgina šių pacientų gyvenimo trukmę [1]. Įprastinis spindulinis gydymas (60–66 dozė), derinamas su chemoterapija, gali užtikrinti lokalią kontrolę 60–70 proc. atvejų [1]. Taikant standartinį spindulinį gydymą tenka apšvitinti ir nemažą tūrį sveikų audinių, kas gali sąlygoti spindulines komplikacijas ir riboja galimybę saugiai didinti jonizuojančios spinduliuotės dozę. […]

Visi ne vieną kartą esame patyrę nepakankamo arba nekokybiško miego pasekmes. Ilgiausias dokumentuotas nemiegojimo rekordas yra 453 valandos ir 40 minučių (apytiksliai 19 dienų), pasiektas be jokios farmakologinės stimuliacijos [1]. Įdomu, jog tokiame eksperimente dalyvavusio jauno vyro miego poreikis atkurtas per kelias dienas, kurių metu jis miegojo daugiau nei įprastai. Tai atspindi sunkiai iš pusiausvyros išvedamą organizmo cirkadinių ritmų sistemą, kurioje lydintį vaidmenį atlieka centrinė nervų sistema ir įvairūs neuromediatoriai. […]

Divertikulai – tai mažos maišelio pavidalo žarnos gleivinės ir pogleivio išvaržos pro raumeninį žarnos sluoksnį. Gali susiformuoti bet kurioje žarnų vietoje, bet dažniausiai –riestinėje gaubtinės žarnos dalyje. Tai labai dažna ir vis plintanti liga, kurios pasireiškimas priklauso nuo amžiaus ir mitybos. Šiame straipsnyje nagrinėjama dažniausia divertikulų komplikacija –divertikulitas. […]

Diskusijos apie kamienines ląsteles jau senokai iš mokslo literatūros persikėlė į populiariąją spaudą bei televiziją. Čia neretai suteikiama neteisinga ir klaidinanti informacija apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis, apstu įvairių labdaros akcijų, per kurias renkami pinigai kamieninių ląstelių transplantacijai vaikams, sergantiems nervų sistemos ligomis. Kadangi Europoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse šio gydymo metodo taikymas klinikinėje praktikoje draudžiamas (išskyrus kai kurių kraujo ligų gydymą), kamieninių ląstelių transplantaciją paprastai planuojama atlikti Rusijoje, Ukrainoje ar kitose šalyse, kur gydymo įstaigų veiklos kontrolė nepakankama. Tokios akcijos klaidina visuomenę, jų metu surinkti pinigai naudojami moksliškai neįrodytiems ir nesaugiems gydymo metodams, galintiems sukelti onkologines ligas bei kitas sunkais komplikacijas. […]

Galvos smegenys, sveriančios vos kiek daugiau nei 2 kg, pagamina apie 1/5 kūno energijos. Vienu metu galvos smegenys vadintos net parazitiniu organu: toks mažas organas užgrobia tokį didelį kraujo kiekį! Šiandien tai nieko nestebina, žinant, kokį didžiulį logiškai detalų, su genais suderintą, viso organizmo reguliavimo darbą jos atlieka – reguliuoja visas organizmo funkcijas darbo, poilsio ir miego metu. […]

Kiekvienais metai gripu perserga nuo 10 iki 20 proc. pasaulio gyventojų. Neišvengiama ir mirčių nuo šios infekcijos. Gripu dažniau serga vaikai ir jauni suaugę asmenys, bet mirštamumo rodikliai didėja sulig amžiumi. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo sezoninio gripo kasmet miršta apie 90 tūkst., o Lietuvoje – apie 100 žmonių. Didesnę blogų gripo baigčių riziką turi kūdikiai ir maži vaikai, vyresnio amžiaus asmenys, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, inkstų, onkologinėmis ligomis, ypač dekompensuotomis, turintieji nusilpusį imunitetą ar vartojantys imunitetą slopinamųjų vaistų, pavyzdžiui, gliukokortikoidų, imunosupresantų, citostatikų, po organų persodinimo. […]

Galvos kraujotakos sutrikimai, jų liekamieji reiškiniai bei vėlyvieji padariniai sveikatos priežiūros specialistams yra vieni aktualiausių ir kelia vis didesnį susirūpinimą. Ar įmanoma laiku įvertinti riziką ir pradėti adekvatų gydymą, kaip atitolinti grėsmingas ir neįgalumą sukeliančias ligas? Apie galvos kraujotakos baseino patologiją, praeinančios galvos smegenų išemijos priepuolio klinikinį įvertinimą, rizikos stratifikavimą, diagnostikos ir gydymo aktualijas kalbamės su VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikai bei VUL Santariškių klinikų Neurologijos centrui atstovaujančiu profesoriumi Daliumi Jatužiu. […]