GERL – žinomi ir nauji aspektai

 

GERL – žinomi ir nauji aspektai

Remiantis literatūros duomenimis, gastroezofaginio refliukso liga – vienas dažniausių nusiskundimų gastroenterologo praktikoje, lenkianti net ir pilvo skausmus. Tikslus ligos paplitimas nėra žinomas, nes liga neretai klaidingai diagnozuojama, o žmonės gydosi savarankiškai. Varginantys ligos simptomai – esminis diagnozės kriterijus, tad diagnostika, o kartu ir gydymas priklauso nuo paciento.

 

Simptomų ryškumas – GERL diagnostikos pagrindas

Remiantis Monrealio apibrėžimu, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – būklė, kai skrandžio turinio refliuksas sukelia varginančius simptomus ir/ar komplikacijas. Varginančiais simptomais laikomi tokie, kurie sutrikdo gyvenimo kokybę ir bendrą savijautą, pasireiškia dviem ir daugiau rėmens epizodų per savaitę.

GERL – lėtinė, dažnai pasikartojanti liga, kuri tinkamai negydoma gali sukelti rimtas komplikacijas (stemplės opos, striktūrų formavimasis, obstrukcija, Bareto stemplė, stemplės navikas). Ilgą laiką sergant GERL gali atsirasti histopatologinių pokyčių, kaip antai Bareto stemplė. GERL ir Bareto stemplė – reikšmingi stemplės adenokarcinomos rizikos veiksniai. Didžiausią riziką sirgti turi sunkiu, užsitęsusiu GERL sergantys asmenys.

GERL siejamas ir su nestemplinėmis komplikacijomis, kaip antai astmos paūmėjimu ar skausmais krūtinėje. Be to, sergant GERL gyvenimo kokybė kur kas blogesnė nei sergant cukriniu diabetu, hipertenzija, nesunkiu širdies nepakankamumu ar krūtinės angina.

Didžiajai daliai pacientų GERL reiškiasi tipiniais simptomais: rėmeniu ir regurgitacija. Kiti patiria nestemplinius simptomus: kosulį, skausmą krūtinėje, balso užkimimą ir kt. Pagal GERL simptomų pasireiškimą skiriami stempliniai ir nestempliniai sindromai (1 lentelė).

Skiriamos trys GERL formos:

  • Erozinė. Endoskopiškai nustatoma stemplės gleivinės pakitimų, nesvarbu, yra simptomų ar ne. Refliuksinis ezofagitas skiriamas pagal pažeidimo pobūdį (1 pav.)
  • Neerozinė. Endoskopiškai stemplės gleivinės pakitimų nėra, bet pasireiškia tipinių GERL simptomų, bloginančių paciento gyvenimo kokybę.
  • Netipinė. Netipiniai GERL simptomai ir/ar kitų (ne virškinimo trakto) organų pakitimų.

Diagnostika

GERL diferencinė diagnostika – dažnai sudėtinga. Rėmens ir kitų simptomų intensyvumas ir dažnumas nekoreliuoja su stemplės gleivinės pažeidimo sunkumu. Empirinis gydymas PSI – patikimas ir priimtinas metodas nustatyti GERL diagnozę. Jei sulaukiama atsako trumpai gydant PSI, patvirtinama GERL diagnozė. GERL galima diagnozuoti atliekant 24 val. pH stebėseną, tačiau šis tyrimas turi trūkumų – neįvertinamas stemplės pažeidimo laipsnis.

Endoskopija – svarbus stemplės pažeidimo ir komplikacijų nustatymo metodas. Dažniausiai atliekamas, kai yra pavojingų požymiai: pasunkėjęs rijimas, anemija, kraujavimas, vėmimas, svorio mažėjimas. Tyrimas taikytinas ir tada, kai GERL gydymas neveiksmingas.

Problema – neįvertinama

Nepaisant GERL neigiamos įtakos gyvenimo kokybei dauguma patiriančių simptomus nesikreipia į gydytojus. Belgijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 2 tūkst. asmenų, nustatyta, kad sergamumas yra 28 proc.; į gydytoją kreipėsi tik 5 proc. sirgusių, į vaistininką – 18 proc., o net 44 proc. gydėsi patys.

Daug žmonių nesikreipia į gydytoją net tada, kai simptomai yra dažni ar sunkūs. 47 proc. asmenų, kurie mažiausiai 3 mėnesius gydėsi savarankiškai, nurodė, jog simptomai vargino kasdien, 23 proc. simptomus apibūdino kaip sunkius. Įdomu tai, jog Europoje atliktas tyrimas rodo, kad pacientai, varginami GERL simptomų, gali išlaukti 10 ir daugiau metų iki kreipimosi į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją.

Siekiant pagerinti GERL gydymą kasdienėje praktikoje JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje atlikta daugiacentrė apklausa, kurioje dalyvavo 924 asmenys, turintys galimų ir 929 nepatvirtintų GERL simptomų. Didžioji dalis (97 proc.), kuriems GERL nebuvo diagnozuotas, 1–4 metus vartojo nereceptinius vaistus, dažniausiai antacidinius (78 proc.). 78 proc. asmenų, kuriems GERL buvo diagnozuotas, vartojo gydytojo paskirtus vaistus; vis dėlto 65 proc. papildomai vartojo ir nereceptinius vaistus. Nepaisant gydymo 58 proc., kuriems liga buvo diagnozuota, ir 73 proc., kuriems liga nebuvo diagnozuota patirdavo GERL simptomus, kurie reikšmingai trikdė gyvenimo kokybę, miegą, darbingumą.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 3, 2013