Stech S¹² Strupaite R¹² Cimbalas A¹² Karaliūtė Ž² Sveikatienė J³ Ašoklis R¹²
¹ Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
² VUL Santariškių klinikų Akių ligų centras, Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
³ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė
Reikšminiai žodžiai: sifilis, uveitas, ŽIV.
Santrauka. Tikslas. Apžvelgti sifilinio uveito klinikinių požymių pasireiškimą Vilniaus apskrityje nuo 2009 iki 2012 m. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta retrospektyviioji 6 pacientų (8 akių), sergančių sifiliniu uveitu ir gydytų Vilniaus apskrityje nuo 2009 m. iki 2012 m., atvejų apžvalga. Rezultatai. Nuo 2009 iki 2012 metų gydyti 6 pacientai (vidutinis amžius 42,7 metai, ribos 28–66). Visiems pacientams buvo gauta teigiama Treponema pallidum cheminė iliuminescencinė imunoanalizė ir neigiama žmogaus imunodeficito viruso serologija. Dažniausiai sifilinis uveitas kliniškai pasireiškė kaip užpakalinis uveitas (5/8 akių), panuveitas buvo nustatytas 3 akyse. Užpakalinis uveitas pasireiškė kaip chorioretinitas su ar be vitrito, optinis neuritas, neuroretinitas. Klinikinis panuveito pasireiškimas buvo stebimas kaip: granulomatozinis priekinis uveitas, neuroretinitas, vitritas. Vieno paciento atveju, esant abiejų akių sifilinio uveito požymiams, pasireiškė retas simptomas – rainelės rozeolė. 5 pacientams taikytas gydymas intraveniniu benzilpenicilinu ir vienam – geriamuoju ceftriaksonu. Išvados. Dažniausiai akių sifilis pasireiškė kaip akies užpakalinio segmento uždegimas: chorioretinitu su ar be vitrito, optiniu neuritu, neuroretinitu. Taip pat buvo nustatytas retas požymis – rainelės rozeolė. Beveik visiems pacientams taikytas gydymas intraveniniu benzilpenicilinu. Daugumos sifilinio uveito gydymo atvejų regėjimo prognozė yra palanki.
Įvadas
Sifilis yra lytiniu keliu plintanti liga, sisteminė infekcija, sukelta gramneigiamos bakterijos – Treponema pallidum, kuri patenka į kūną per smulkius odos ar gleivinės pažeidimus. Natūrali negydyto įgyto sifilio eiga skiriama į keturias stadijas: pirminis, antrinis sifilis, latentinės stadijos ir tretinis sifilis [1,2]. Treponemos geba patekti į visus akies obuolio sluoksnius, lemdamos daug klinikinių požymių: židininį/daugiažidininį chorioretinitą, ūmų užpakalinį plakoidininį chorioretinitą, nekrozuojantį retinitą, tinklainės vaskulitą, uveitą ir panuveitą [1, 2, 3]. Pacientai, kuriems diagnozuotas sifilis, turėtų būti ištirti ir dėl ŽIV infekcijos, kadangi abi ligas sieja bendri lytinio elgesio rizikos veiksniai. Visų stadijų sifilio gydymas jau keletą metų nesikeičia – taikomas penicilinas G parenteriniu būdu. Lietuvoje sifilio paplitimas sumažėjo nuo 55,6/100 tūkst. 1998 m. iki 8,6/100 tūkst. 2005 m., nuo 2004 m. iki 2009 m. sifilio paplitimas stabilizavosi – nuo 8,1 iki 9,9/100 tūkst. Bendras sergamumo sifiliu rodiklis 2010 ir 2011 metais 100 tūkst. gyventojų sumažėjo atitinkamai nuo 10,3 iki 8,5 atvejų [4]. Šiame straipsnyje apžvelgiame 6 sifilinio uveito atvejus.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Atlikta retrospektyvinė 6 pacientų (8 akių), sergančių sifiliniu uveitu ir gydytų Vilniaus apskrityje nuo 2009 m. iki 2012 m., atvejų apžvalga. 5 sifilinio uveito atvejai buvo gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centre ir 1 atvejis – dabartinės Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriuje.
Uveitų klasifikacijai buvo naudoti Tarptautinės uveitų tyrimų grupės kriterijai.
Į klinikinių atvejų apžvalgą buvo įtraukti šie oftalmologinio ištyrimo duomenys – geriausiai koreguotas regos aštrumas, biomikroskopija, impresinė Šiotzo tonometrija ir netiesioginė oftalmoskopija. Taip pat surinkti demografiniai duomenys, oftalmologinė ir gyvenimo anamnezė, dokumentuoti atlikti laboratoriniai tyrimai ir atsakas į gydymą.
Klinikinė diagnozė buvo grindžiama oftalmologinio ištyrimo ir laboratorinių tyrimų rezultatais. Visiems pacientams buvo atlikta Treponema pallidum chemiliumenescencijos mikrodalelių imunoanalizė (CMIA; angl. CLIA – chemical iliumenescent imuno assay), greitas plazmos antikūnų (GPA; angl. RPR – Rapid Plasma Reagin) tyrimas ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) serologija. 5 iš 6 pacientų atliktas Treponema pallidum hemagliutinacijos testas. 2 iš 6 pacientų atlikti likvoro netreponeminiai testai: TPHA testas bei venerinių ligų laboratoriniai tyrimai (VLLT; angl. VDRL – Serum Venereal Disease Research Laboratory).
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2012 Nr. 4