Širdies susitraukimų dažnio kontrolė – naujas gydymo tikslas siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir prognozės
Prof. A. Laucevičius
VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinika
Pastarųjų metų klinikiniai tyrimai įrodė, kad širdies susitraukimų dažnio (ŠSD) ir gyvenimo trukmės atvirkštinė priklausomybė būdinga tiek sveikiems, tiek širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad, didėjant ŠSD, didėja išemine širdies liga ir įvairios kilmės kairiojo skilvelio disfunkcija sergančių ligonių mirštamumas, blogėja prognozė. Neatsitiktinai išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo rekomendacijose pabrėžiama tinkamos ŠSD kontrolės ir tikslinio jo dydžio siekimo gydant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergančius pacientus svarba.
Padidėjęs ŠSD – patikimas prognozinis žymuo
Įrodyta, kad didesnis už normalų ŠSD yra nuo kitų veiksnių nepriklausomas mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prognozės rodiklis. Dažni širdies susitraukimai skatina vainikinių arterijų aterosklerozės progresavimą ar aterosklerozinių plokštelių plyšimą, didina aterosklerozės patogenezėje dalyvaujančių uždegimo žymenų koncentraciją (1 pav.).
CIBIS-II tyrimo duomenimis, padidėjęs ŠSD tiesiogiai susijęs širdies nepakankamumu (ŠN) sergančių ligonių mirštamumo rodikliais: ŠSD padidėjus 5 k./min., ŠN ligonių mirštamumas išauga 16 proc. Daugiau negu 50 proc. pacientų, sergančių ŠN, turi padidėjusį ŠSD (> 70 k./min.), ir tai reikšmingai blogina klinikinę baigtį.
BEAUTIFUL tyrime nustatyta, kad išemine širdies liga (IŠL) sergantiems ligoniams, kurių kairiojo skilvelio (KS) funkcija yra sutrikusi, o ŠSD viršija 70 k./min., ŠN, mirties nuo ŠKL ir nuo visų priežasčių rizika yra reikšmingai didesnė, jie dažniau hospitalizuojami dėl ūminio miokardo infarkto (MI), ŠN paūmėjimo.
2010 m. Guido Parodi su kolegomis įrodė, kad ūminiu MI su ST pakilimu susirgusiems pacientams, kuriems atlikta pirminė perkutaninė vainikinių arterijų angiografija, esant padidėjusiam ŠSD (> 80 k./min.), mirties rizika buvo reikšmingai didesnė: 6 mėnesius po MI kaskart ŠSD padidėjus 5 k./min. mirštamumas didėjo 32 proc.
23 klinikinių tyrimų metaanalizių duomenimis, sumažinus ŠSD 5 k./min., mirties rizika sumažėjo 18 proc., pagerėjo sergančių IŠL ar ŠN klinikinės baigtys ir prognozė.
ŠSD kontrolė – veiksminga kraujagyslių ir širdies apsauga
Gydant IŠL, krūtinės anginą, siekiama keleto svarbiausių tikslų: sumažinti miokardo išemiją ir palengvinti jos simptomus, apsaugoti nuo MI ir staigios mirties, pailginti paciento gyvenimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Remiantis vykdomo registro CLARIFY duomenis, didelė dalis IŠL sergančių pacientų gydomi nepakankamai veiksmingai, nes nesiimama visų dabar turimų gydymo priemonių: apie 40 proc. pacientų nekoreguojama dislipidemija, apie 45 proc. – hipertenzija, 73 proc. – antsvoris, 44 proc. – ŠSD.
Dar 2002 m. Amerikos širdies asociacijos ir Amerikos kardiologų draugijos rekomendacijose buvo pabrėžta, kad stabilia krūtinės angina sergantiems asmenims tikslinis ramybės ŠSD turėtų būti palaikomas tarp 55 ir 60 k./min., o jei krūtinės angina sunkesnės eigos – mažesnis nei 50 k./min., bet vengiant per daug ryškios bradikardijos. Tyrimai rodo, kad ŠSD viršijant 60 k./min. reikšmingai pablogėja IŠL klinikinės baigtys ir padaugėja ligonių mirčių nuo visų priežasčių.
2012 metais Europos kardiologų draugijos kongrese, Miunchene, paskelbti klinikinio tyrimo CLARIFY duomenys rodo, kad tik 1 iš 5 pacientų, sergančių krūtinės angina, ŠSD sumažinamas iki tikslinio (< 60 k./min.). Be to, kuo sunkesnė krūtinės angina, tuo ŠSD blogiau kontroliuojamas: iš krūtinės anginos simptomų nepatiriančių pacientų didesnį nei 70 k./min. ŠSD turi 42 proc., iš sergančių I klasės krūtinės angina (pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją) – 46 proc., iš II klasės – 50 proc., III, IV klasės – 55 proc.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 4, 2013