No Picture

Naujos technologijos prostatos vėžiui diagnozuoti ir gydyti

Prostatos vėžys daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra dažniausiai onkologinė vyrų liga. Pagal sergamumo rodiklius prieš keletą metų ji pralenkė daugelį dešimtmečių vyrų navikų statistikoje pirmavusį plaučių vėžį. Tai kartu ir vienas klastingiausių piktybinių navikų, neretai pasireiškiantis labai netikėtai, iki tol nebuvus jokių klinikinių požymių ar nusiskundimų. […]

No Picture

Stabilioji krūtinės angina

Krūtinės angina, arba stenokardija, – klinikinis sindromas, kurį sukelia trumpalaikė miokardo išemija ir kuris pasireiškia būdingais priepuoliniais skausmais. Išemija atsiranda, sutrikus pusiausvyrai tarp miokardo poreikio ir aprūpinimo deguonimi (miokardo aprūpinimo krauju). […]

No Picture

Purškalas su sezamų aliejumi nosies gleivinės fiziologijai palaikyti

Išsausėjusi nosies gleivinė yra dažna problema, atsirandanti dėl sauso oro, šildymo, per didelio nosies gleivinės paburkimą mažinančių preparatų vartojimo. GeloSitin purškalas, savo sudėtyje turintis sezamų aliejaus, padeda išsaugoti gerą gleivinės būklę. Nesukelia šalutinio poveikio, tolygiai pasiskirsto ir padengia gleivinę apsaugine, drėgmę sulaikančia plėvele. […]

No Picture

Ar farmacijos studijas renkasi patys geriausi Lietuvos moksleiviai

Prasidėjo naujieji mokslo metai, į mokyklų ar studijų suolus pakvietę tūkstančius jaunų žmonių. Kaip įprasta – daugelis pasirinko prestižinėmis vadinamas gydytojo, vaistininko, odontologo specialybes… Iki šiol medicinos srityje jos išlieka populiariausios. Mūsų žurnalo skaitytojams itin aktualios ir dominančios – farmacijos studijos, kuriose rengiami farmacijos magistrai bei vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai). Apie tai, kaip šiemet vyko priėmimas į šias studijas, kokie numatomi programos pokyčiai ir ko gali tikėtis būsimieji farmacininkai, kalbamės su LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto dekanu prof. Vitaliu Briedžiu, Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėja Edita Baboniene ir Vilniaus universiteto Pataloginės fiziologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros dr. Kostu Ivanausku. […]

No Picture

Pilvo pūtimas – sunkios ligos ar vegetodistonijos požymis

Meteorizmu vadinamas pilvo pūtimas dėl žarnose arba pilvaplėvės ertmėje susikaupusio dujų pertekliaus. Normaliai žmogaus žarnyne būna apie 100–200 ml dujų, esant meteorizmui jų gali susikaupti keletą kartų daugiau. Medicinos literatūroje vartojami ir kitokie terminai pilvo pūtimui apibrėžti: timpanitas, flatulencija. […]

No Picture

Smulkiųjų kvėpavimo takų pokyčių svarba nustatant astmos fenotipus

Astma yra įvairialypė liga, nulemta visumos sąveikaujančių genetinių ir aplinkos veiksnių. Ja sergant lėtinis uždegimas pažeidžia visą bronchų medį nuo centrinių iki periferinių kvėpavimo takų [1]. Pastaruosius kelis dešimtmečius plačiai aptarinėjama smulkiųjų kvėpavimo takų patofiziologija (smulkiaisiais laikomi mažesnio nei 2 mm skersmens kvėpavimo takai) bei jų pokyčių įtaka astmos patogenezei [2–6]. Deja, nors apžvalgų daugybė, originalių duomenų stokojama, mat pasiekti ištirti smulkiuosius kvėpavimo takus yra sudėtinga, be to, neturima bendrų standartizuotų smulkiųjų kvėpavimo takų pokyčių vertinimo kriterijų. […]

No Picture

Rožinė oda – įveikiama problema

Rožinė (lot. rosacea) – viena labiausiai paplitusių lėtinių dermatozių. Ja dažniausiai serga 30–50 metų šviesios odos žmonės. Tipiškais atvejais rožinė pažeidžia veido centrinės dalies odą, rečiau – kitas kūno dalis.
Rožinė – tai gana dažnai pasitaikanti liga. Skaičiuojama, kad apie 45 milijonus žmonių pasaulyje yra paveikti šios ligos. Rožinė dažniausiai pasitaiko tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų (30–60 metų). Nors moterys serga iki trijų kartų dažniau, vyrams liga būna sunkesnė. Liga palyginti dažnesnė tarp šviesios odos, šviesių plaukų ir akių žmonių, taip pat kurių veidas greit parausta nuo šilumos, aštraus maisto, alkoholio ar emocinio streso. […]

No Picture

Lietuvos gastroenterologų draugijos geležies stokos mažakraujystės diagnostikos ir gydymo sergant žarnų uždegimo ligomis metodinės rekomendacijos

Geležies stokos mažakraujystė yra viena dažniausių žarnų uždegimo ligų (ŽUL) sukeltų komplikacijų. Jos dažnumas opiniu kolitu ir Krono liga sergančių asmenų grupėje, įvairių tyrimų duomenimis, svyruoja nuo 15 iki 70 proc. Kad būtų užkirstas kelias geležies stokos sukeliamiems patologiniams procesams bei klinikiniams simptomams atsirasti, būtina laiku patologiją diagnozuoti ir veiksmingai gydyti. […]

No Picture

Pleuritai

Tai įvairių ligų sąlygota būklė, pasireiškianti pleuros lapelių uždegimu.

Etiologija: tuberkuliozė, pneumonija, sisteminė vilkligė, reumatas, plaučių vėžys.

Klasifikacija: pleuritas gali būti sausas ir eksudacinis. […]

No Picture

Jei negalavimų priežastis – magnio trūkumas

Magnis yra 4-asis pagal paplitimą žmogaus kūno katijonas (Mg++). Jis įeina į 300 svarbiausių organizmo fermentų ir jų sistemų sudėtį: būtinas adenozino trifostato (ATF) metabolizmui, aktyvina kreatinkinazę, adenilciklazę, Na/K – ATF-azę. Trūkstant magnio, didėja atsparumas insulinui, lygiųjų raumenų įtampa ir trombocitų aktyvumas. […]