Osteoartritas (OA) – dažniausia sąnarių uždegimo, artrito, forma. Liga gali pažeisti kiekvieną sąnarį, bet dažniausiai pažeidžiami plaštakų, klubų, kelių, pečių ir kiti sąnariai. Medicinos statistikos duomenimis, OA yra dažna darbingumo sumažėjimo ir neįgalumo priežastis, o ligos sukeliamas lėtinis skausmas, sąnarių disfunkcija ir suvaržytas judėjimas reikšmingai blogina pacientų gyvenimo kokybę. Sergant OA, pažeidžiama kaulų sąnarinius paviršius dengianti kremzlė – tai sukelia skausmą ir patinimą.
Tyrimų duomenimis, 12,1 proc. JAV gyventojų nuo 25 metų, pasireiškia OA klinikinių požymių ir simptomų, apie 6 proc. 30 metų ar vyresnių – kelio, apie 3 proc. – klubo simptomų (Lawrence, Felson ir kt.). Klubo ir kelio OA yra labiausiai luošinantys, nes šiems sąnariams tenka didžiausias krūvis laikant kūno svorį. Vėlyvos stadijos klubo ir kelio OA – dažniausia sąnarių protezavimo priežastis.
OA kol kas neišgydomas, todėl gydant siekiama palengvinti simptomus: sumažinti sąnarių skausmą ir sąstingį, pagerinti ar bent palaikyti esamą sąnarių ir galūnių funkciją.
Gydymo nauda ir pavojai
OA gydyti taikomos nemedikamentinės (kūno svorio mažinimas (jei pacientas nutukęs); fizioterapija (raumenų stiprinimas); profesinė terapija (pagalbiniai įtaisai, įtvarai, vaikštynės ir kt.)) ir medikamentinės priemonės pagal individualiai kiekvienam pacientui pritaikytą gydymo programą.
Osteoartrito sukeltam skausmui ir uždegimui gydyti dažniausiai vartojama nesteroidiniai vaistų nuo uždegimo (NVNU). Klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizėmis įrodyta, kad, gydant osteoartritą, NVNU efektyvumu reikšmingai pranoksta placebą (Towheed ir bendr. 2002). Vis dėlto gydymas NVNU (ne tik neselektyviaisiais, bet ir selektyviaisiais COX-2 inhibitoriais), ypač ilgalaikis, kelia pavojingų šalutinių reiškinių grėsmę. Pavojingų virškinimo trakto komplikacijų NVNU dažniau sukelia vyresniems asmenims, o jie dažniausiai ir serga OA. Ilgiau vartojant selektyviųjų COX-2 inhibitorių, didėja aterotrombozės ir širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų dažnumas. COX-2 inhibitorius rofekoksibas dėl žalingo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai buvo išimtas iš klinikinės praktikos.
Dar 1986 metais pasirodė pranešimų, kad NVNU gali būti kenksmingi sąnario kremzlei (Herman ir bendr.), 1989 metais Rashad ir bendr. nustatė, kad NVNU gali skatinti klubo sąnario OA progresavimą. Vėliau šiuos nuogąstavimus iš dalies patvirtino ir kiti tyrėjai. Visa tai vertė ieškoti kitų, saugesnių ir veiksmingų, OA gydymo būdų, turint omenyje ateityje neišvengiamą OA paplitimo didėjimą ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir senstant visuomenei. NVNU ilgalaikės efektyvios OA kontrolės negali užtikrinti, nes tik malšina sąnario uždegimo sukeltą skausmą, bet nestabdo ligos progresavimo, nekoreguoja struktūrinių sąnario pažeidimų.
Dabartiniu metu OA gydyti vis plačiau taikomos alternatyvios ar papildomos gydomosios priemonės, kaip antai įvairūs biologiniai junginiai ir medžiagos: hialuronanai, chondrointinsulfatas, gliukozaminas. Įvairių autorių atlikti tyrimai rodo, kad šie preparatai gali keisti natūralią OA eigą, stabdyti progresavimą, kai kurie pasižymi chondroprotekcinėmis savybėmis. Daug vilčių teikia naujausi gliukozamino tyrimai. Apie šį biologinį junginį daug rašo populiarioji spauda, kiek rečiau jis aptariamas mokslo leidiniuose (Anderson ir bendr. 2005; Da Camara ir bendr. 1998; Towheed ir bendr. 2003). Teisybės dėlei reikia pabrėžti, kad duomenys apie gliukozamino efektyvumą gydant OA ir jo įtaką OA raidai prieštaringi.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 3, 2013