Greta Radauskaitė 1, dr. Jūratė Barysienė 2, doc. Audronė Marcinkutė 3
1 VULSK Kardiologijos ir angiologijos centras, 2 VU MF, Širdies ir kraujagyslių ligų klinika,
3 VU Infekcinių ligų ir tuberlukiozės ligoninė
Epidemiologija
Laimo boreliozė yra dažniausiai pernešėjų platinama infekcija Europos Sąjungoje, čia kasmet registruojama apie 85 tūkst. ligos atvejų [1]. Lietuvoje per metus vidutiniškai užregistruojama 1500 susirgusių Laimo liga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje pernai buvo užregistruoti 2429 Laimo ligos atvejai. Lietuvoje Laimo liga gali užkrėsti kas šešta erkė. 1991–2006 m. vidutinis sergamumo rodiklis buvo 34 atvejai iš 100 tūkst. gyventojų (Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenys).
Laimo ligos plitimą lemia erkių gausa, jų užkrėstumas Laimo ligos sukėlėjais ir žmogaus sąlyčio su erkėmis dažnumas. Erkių užkrėstumas tyrimų duomenimis, suaugusių erkių užkrėstumas borelijomis svyruoja nuo 6,9 iki 13,7 proc., o atskirose vietovėse – nuo 0 iki 38,7 proc. [2–5].
Dažniausiai Laimo liga serga 5–15 ir 45–65 metų amžiaus žmonės. Miesto gyventojai serga 1,5 karto dažniau nei kaimo. Didžiausias sergamumas liepos–spalio mėnesiais. Lietuvoje endeminės zonos yra Panevėžio, Telšių, Kauno ir Tauragės apskrityse [2–5].
Sukėlėjas
Laimo ligą sukelia spirocheta Borrelia burgdorferi bei kitų rūšių borelijos, kurias platina Ixodes rūšies erkės. Ligos pavadinimas kilęs iš Laimo (Lyme) miestelio Konektikuto valstijoje (JAV). Iš šio miestelio 1975 m. buvo gauti pirmieji pranešimai apie Laimo ligą. Ligos sukėlėją 1982 m. nustatė Willy Burgdorfer [7, 9].
Per dvejus metus erkė pereina keturias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos, nimfos ir suaugusios erkės (2 pav.). Visų stadijų, išskyrus kiaušinėlio, erkė gali užkrėsti žmogų [7, 9].
Erkei įkandus, borelijos migruoja iš erkės žarnyno į seilių liaukas ir su seilėmis pro odą patenka į žmogaus kraujo apytakos sistemą. Jei erkė pašalinama greičiau nei per 24 val., tikimybė užsikrėsti Laimo liga yra labai maža. Kuo ilgesnis erkės ir žmogaus sąlytis, tuo didesnė galimybė borelijoms patekti į žmogaus organizmą [10].
Laimo ligos klinikinis vaizdas
Skiriamos trys ligos stadijos.
I stadijai (ankstyvoji lokali Laimo liga) būdinga odos pažaida ir nespecifiniai infekcijos simptomai: karščiavimas, raumenų, sąnarių, galvos skausmas, bendras silpnumas. Dažniausias odos pažaidos simptomas yra migruojanti eritema odoje (3 pav.). Ji atsiranda erkės įkandimo vietoje praėjus 7–10 dienų (gali būti po 3–30 dienų) nuo įkandimo. Migruojanti eritema dažniausiai būna kelių, pažastų, kirkšnių odoje [9, 11].
Pažeidimas prasideda nuo nedidelės dėmelės, kuri didėja, plinta, ir susidaro žiedo pavidalo paraudimas ryškiais kraštais. Laimo ligą galima diagnozuoti, kai paraudimas būna ne mažesnis kaip 5 cm [11].
II stadija – išplitimo (ankstyvoji diseminuota Laimo liga). Ji prasideda po užsikrėtimo borelijomis praėjus 2–4 mėnesiams. Šios stadijos metu pažeidžiami sąnariai, nervų sistema, širdis, kiti vidaus organai.
Dažniausiai pažeidžiamas vienas ar keli didieji sąnariai. Sąnarys patinsta, jį skauda. Taip yra dėl sąnarinės kapsulės hipertrofijos, jos kraujagyslių proliferacijos, leukocitų infiltracijos į kapsulę [7, 9, 12]. Sergant neuroborelioze, būdinga periferinė mono- ir polineuropatija, parestezijos, meningitas, meningoradikulitas, encefalopatija.
Širdies pažaida nustatoma apie 10 proc. sergančių Laimo liga. Būdingos atrioventrikulinės blokados, rečiau nustatomas borelijų sukeltas perimiokarditas. Pacientai skundžiasi širdies plakimu, dusuliu, galvos svaigimu, kartais būna sinkopės. Jei PQ yra 300 ms ar daugiau, pacientą reikia atidžiai stebėti, nes I atrioventrikulinė blokada gali pereiti į visiškąjį. Jei Laimo liga laiku nediagnozuojama ir pacientas negydomas, gali vystytis dilatacinė kardiomiopatija ir progresuoti širdies nepakankamumas. Šių pacientų histologiniuose preparatuose, paimtuose endomiokardo biopsijos metu, galima pastebėti borelijų [14–16].
III stadija – lėtinė (vėlyvoji generalizuota Laimo liga). Ji išsivysto praėjus keliems mėnesiams ar net metams po erkės įsisiurbimo. Šiai stadijai būdingas sąnarių, odos pažeidimas. Taip pat gali būti vėlyvoji neuroboreliozė: lėtinis encefalomielitas, polineuropatijos ar net demencija [7, 9].
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 5, 2013