Lietuvos gastroenterologų draugijos geležies stokos mažakraujystės diagnostikos ir gydymo sergant žarnų uždegimo ligomis metodinės rekomendacijos

 

Lietuvos gastroenterologų draugijos geležies stokos mažakraujystės diagnostikos ir gydymo sergant žarnų uždegimo ligomis metodinės rekomendacijos

Gediminas Kiudelis 1, Jonas Valantinas 2, Limas Kupčinskas 1, Valdimaras Svalbonas 3, Gitana Acutė 3, Rolandas Gerbutavičius 4

1 LSMU Kauno klinikų Gastroenterologijos skyrius, 2 VUL Santariškių klinikų Gastroenterologijos hepatologijos ir dietologijos centras, 3 Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyrius, 4 LSMU Kauno klinikų Hematologijos skyrius

 

Geležies stokos mažakraujystė yra viena dažniausių žarnų uždegimo ligų (ŽUL) sukeltų komplikacijų. Jos dažnumas opiniu kolitu ir Krono liga sergančių asmenų grupėje, įvairių tyrimų duomenimis, svyruoja nuo 15 iki 70 proc. Kad būtų užkirstas kelias geležies stokos sukeliamiems patologiniams procesams bei klinikiniams simptomams atsirasti, būtina laiku patologiją diagnozuoti ir veiksmingai gydyti.

Diagnostika

  1. Visiems pacientams, sergantiems ŽUL, turi būti rutiniškai atliekamas kraujo tyrimas dėl mažakraujystės kas 6 mėnesius. Gydytojai privalo vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais hemoglobino koncentracijos parametrais (1 lentelė).

1 lentelė. Minimalios hemoglobino ir hematokrito reikšmės įvairių grupių pacientams

Pacientų grupė

Hemoglobinas, g/l

Hematokritas, proc.

Vaikai nuo 6 mėn. iki 6 metų

110

33

Vaikai nuo 5 iki 11 metų

115

34

Vaikai nuo 12 iki 16 metų

120

36

Moterys

120

36

Nėščiosios

110

33

Vyrai

130

39

 

  1. ŽUL sergantiems asmenims diagnozavus mažakraujystę, būtina nustatyti jos priežastį (-is) (2 lentelė).

2 lentelė. Mažakraujystės priežastys sergant ŽUL

Dažnos

Geležies stoka

Lėtinės ligos anemija

Retos

Vitamino B12 stoka

Folio rūgštis stoka

Vaistai (tiopurinai, sulfasalazinas)

Labai retos

Hemolizė

Mielodisplazija

Hemoglobinopatijos

 

  1. Geležies stokos mažakraujystei diagnozuoti turi būti tiriami šie kraujo parametrai: hemoglobinas, C reaktyvusis baltymas (CRB), feritinas, jei CRB ir feritino rodikliai dėl aktyvaus uždegimo proceso padidėję, – transferino saturacija. Ligos remisijos metu tyrimai turi būti kartojami kas 6–12 mėnesių, aktyvios ligos metu – kas 3 mėnesius ar dažniau.
  2. Geležies atsargos sergant uždegimo ligomis vertinamos atsižvelgiant į ligos aktyvumą, feritino ir/ar transferino saturacijos parametrus (3 lentelė).

3 lentelė. Geležies stokos įvertinimas

 

Feritinas, μg/l

Transferino saturacija, proc.

Sumažėjusios geležies atsargos, esant ligos remisijai

 < 30

 

Sumažėjusios geležies atsargos esant aktyviai ligai

 < 100

 < 16

Normalios geležies atsargos

 > 100

 16–50

Galima geležies perkrova

 > 800

> 50

 

Plačiau skaitykite „Gastroenterologija ir hepatalogija“ Nr. 1(7), 2013