Investicinių fondų palankumo nusipelno ir farmacijos įmonės
Arvydas Strumskis
2010 m. Lietuvoje įsteigtas pirmasis „Verslo angelų fondas I“, kuris kartu su „verslo angelais“ (privačiais investuotojais) investuoja į pakankamai ankstyvos fazės (2–7 metų) smulkias vidutines įmones, kurios paprastai jau būna pradėjusios daugiau ar mažiau stabilią veiklą. Dabar Verslo angelų fondas yra investavęs į 25 Įmones, iš kurių 3 yra tiesiogiai susiję su farmacijos pramonės veikla, tarp jų investicijos, skirtos ir nedidelei šiuo metu statomai farmacijos gamybinei įmonei, užsiimsiančiai vaistinių preparatų gamyba ir jų pakavimu. Investiciniai fondai turi labai ilgą savo gyvenimo ciklą (7–10 metų), o farmacijos įmonių veikloje dalyvaujantys investiciniai fondai investicijų prasme jaučiasi saugiai.
Nuolatinė investicijų paieška
Neseniai viena iš Verslo angelų fondo (VAF) investuojamų lietuvių įmonių (UAB „Ars Lab“. – Redakcijos past.) pristatė pasaulinio lygio inovaciją – mobilų elektroninės nosies prototipą, skirtą įvairių produktų šviežumui nustatyti.
Beje, rinkoje panašių analogų iki šiol nebuvo. Toks pavyzdys įrodo, kad įmanoma sukurti ir pagaminti produktų, kurie ne tik konkuruoja su pasauliniais produktais, bet ir yra už juos geresni ir pigesni. Pavyzdžiui, jeigu analogiškas amerikiečių produktas parduodamas už 42 tūkst. dolerių, tai mūsiškis – tik už 136 eurus. Pastaruoju metu investicinius fondus domina ir investicijos į farmacijos įmones, nes tai yra įdomi, sparčiausiai auganti ir viena pelningiausių sričių. Ne paslaptis, kad investiciniai fondai nuolat ieško jaunų, kūrybingų ir profesinių iššūkių bei ambicijų turinčių įmonių.
Kodėl renkamės mažas įmones? Pirmiausia todėl, kad smulkios įmonės yra pačios įdomiausios – jose galima rasti tai, ko nėra didžiosiose įmonėse. Tokios įmonės paprastai labai greitai įdiegia iš pradžių atrodančias keistas, paprastas, bet labai efektyvias naujoves. Minėtoji „elektroninė nosis“ yra klasikinis pavyzdys, kaip lietuviška įmonė, iki šiol diegianti pažangius sprendimus ir inovacijas žemės ūkiui, nusprendė gaminti visai kitą produktą, kuris kartu su mokslininkų pastangomis buvo sukurtas per pusantrų metų. Tai absoliutus rekordas…
Beje, investuojant į jaunas mažas įmones, iš pradžių reikia labai daug energijos ir kapitalo. Tai galima palyginti su skrydžio į Mėnulį energetinėmis sąnaudomis: žinoma, kad pirmieji 150 skrydžio kilometrų faktiškai pareikalauja 98 proc. degalų, o likusiųjų 2 proc. erdvėlaiviui pakanka nuskristi iki šios planetos ir grįžti atgal. Tokias tendencijas mes pastebime praktikoje. Iš tiesų, norint „įsukti“ pelningą verslą, reikia investuoti, skirti daug energijos. Profesionalių privačių investuotojų ir verslo santykis yra labai rezultatyvus.
Ilgalaikės investicijos
Nors ir galima džiaugtis sėkmingomis investicijomis, kai pelnas auga dvigubai arba trigubai, arba net pasiekia 1500 proc. metinį pelningumą, vis dėlto investicijos į farmacijos pramonę yra labai rizikingos. Iš praktikos žinoma, kad investicijos „atsiperka“ labai ilgai. Tokių atvejų, kad per metus galima susigrąžinti investicijas, nebūna. Visais atvejais investicijos į bet kurią farmacijos pramonę yra skaičiuojamos mažiausiai penkeriems metams. Pirmieji 2–3 metai ženklina veiklos pradžią, toliau ji stabilizuojasi ir tik po to galimas tolygus augimas. Todėl visai neįtikinamai skamba teiginys, jog, investavus į farmacijos verslą, per dvejus metus jau galima tikėtis rezultatų. To neteko girdėti.
Jaunos įmonės patrauklios investuotojams
Pastaruoju metu investuotojams labai patrauklios tampa jaunos įmonės. Tai lemia daugybė priežasčių, be to, jaunos įmonės dažniausiai yra iš mokslo išsilukštenusios naujos įmonės, vadinamieji spinofai, kuriantys tam tikrus specifinius konkurencingus produktus. Ši tendencija labai aiškiai pastebima ir Lietuvoje – kaip ir visose Vidurio Europos šalyse. Investuotojus šie dalykai domina. Dabar VAF taip pat yra investavęs į vieną gamybinį spinofą. Pradžiai investicijos nėra labai didelės, bet jeigu bent jau dalis planų yra įvykdoma, galima tikėtis labai geros grąžos.
Investuotojai turi nuolat tobulėti
Žinia, jaunoms įmonėms, tarp jų – ir farmacijos, labai dažnai stinga susitelkimo iškeltiems konkretiems tikslams. Kai tik ima trūkti lėšų, pradedama blaškytis, ieškoti kitų alternatyvių variantų. Tuo tarpu investiciniai fondai siūlo susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą… Labai dažnai vien sunkaus ir ilgai trunkančio darbo nepakanka – reikia tam tikrų papildomų žinių. Todėl įmonės vadovai skatinami skaityti, tobulėti, nuolat atnaujinti žinias.
Šiuo metu vyksta daugybė įvairiausių atradimų, kuriuos visus sunku „susekti“. Paprastai prieš investuojant į bet kurią įmonę, kurioje taikomos specialios technologijos (pavyzdžiui, farmacijos srityje), ivestuotojai bent porą savaičių studijuoja mokslo populiariąją ar mokslinę literatūrą, gilinasi į veiklas, su kuriomis teks susidurti investuojamos įmonės veikloje. Taip pat svarbu suvokti ir palaikyti dalykinį kontaktą bei bendradarbiauti su įmonės, į kurią investuojama, specialistais.
Sėkmės veiksnys
Sėkmės veiksnys yra unikalus, ypač jis svarbus mažesnėms įmonėms. Investuotoją domina tiktai konkretūs, unikalūs produktai, ypač – pasaulyje arba bent Europoje užimantys pirmaujančias pozicijas. Pastebima ir kita tendencija – labai dažnai jaunos įmonės, pradėjusios savo veiklą vienu produktu, baigia visai kitu, kuris yra labai įdomus ar netgi išskirtinis. Tai – ne bėda. Investuotojai tokias migracijas palaiko. Tie, kuriems tenka dirbti su investuotojais, gerai žino, jog ruošiant verslo planą visada bus rengiamas ir rizikos planas. Farmacijos įmonėse rizikos valdymo planas yra sudėtinė verslo plano dalis. Rizikos farmacijos versle yra didžiausios. Farmacijos pramonėje darbas daug sudėtingesnis, nes yra daugybė veiksnių, lemiančių labai netikėtus sprendimus. Čia per vieną sekundę gali tiesiog sustabdyti produkto prekybą.
Rimčiausia kliūtis – pernelyg mažos investicijos
Pati rimčiausia verslo spraga – per mažos investicijos. Apskaičiavus reikiamas investicijas į planuojamą investuoti įmonę, paprastai reikėtų jas padvigubinti, nors savininkai, atvirkščiai, siekdami pritraukti investicijas, stengiasi jas sumažinti. Tai klasikinė klaida. Egzistuoja bendra taisyklė, kad visuomet geriau turėti rezervų, nes vėlesniame etape bus labai sunku pritraukti kitus investuotojus, kurie matys nepabaigtus darbus ar iki galo nesukurtą produktą. Kita problema – pernelyg didelis pasitikėjimas. Verslininkai neretai sako, jog viskas bus gerai, o jeigu kas ir atsitiks – pavyks kažkaip išsisukti. Deja, yra žinoma daugybė situacijų, kai verslininkams nepasiseka. Todėl nereikia žadėti, kad viskas bus gerai – reikia darbus padaryti iki galo.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir rinkos tyrimui. Praktiškai visose, netgi labai mažose įmonėse, tyrimai, anketos yra esminė ir sudėtinė veiklos dalis. Kitas sudėtingas klausimas – rinkodaros bei marketingo strategija. Žmonės, kurie labai gerai arba neblogai organizuoja gamybos procesus, paprastai labai sunkiai suvokia, kiek svarbus yra marketingas. Be jo net geriausias produktas gali nepatekti į rinką, nes konkurencija visuomet yra didelė. Marketingo strategija yra esminis dalykas, be kurio praktiškai niekas nesidomės įmone.
Sklaidos strategija
Norėtųsi priminti, jog yra ir randasi nauji, patys įvairiausi sklaidos kanalai. Ir jais reikėtų naudotis. Beje, pastaruoju metu elektroninės sklaidos kanalai itin atpigę…. VAF taip pat yra investavęs į portalą, kuris faktiškai leidžia bet kuriam žemės rutulio gyventojui turėti savo komercijos parduotuvę. Tačiau, net jei skamba labai paprastai, elektroninė prekyba turi ir savo taisykles, ir metodus. Elektroninė prekyba yra kitoks prekybos modelis, o to jau reikia mokytis. Bet tai kainuoja vos 100 litų per mėnesį, o atidaryti savo parduotuvę, vien nuoma kainuos dešimteriopai daugiau.
Elektroniniai marketingo kanalai, pavyzdžiui, socialiniai tinklai, yra beveik nemokami. Vis labiau populiarėja elektroninis verslas. Pavyzdžiui, jeigu prieš 5–6 metus Vokietijoje elektroninė prekyba siekė vos 10–20 proc. nacionalinės prekybos apyvartos, dabar ji išaugo net iki 40 proc., ir elektroninės prekybos įrankiais vis aktyviau pradeda naudotis vyresni, 50–60 metų, gyventojai. Tikėtina, jog tokia prekybos forma tik stiprės, kiekvienais metais apyvarta dvigubės.
Pagal Arvydo Strumskio skaitytą pranešimą „Investicinė aplinka Lietuvoje: kur ir kiek investuoti į farmacijos verslą“ konferencijoje „Farmacijos aktualijos 2013“ parengė Ramutė Pečeliūnienė
Verslo angelų fondo I portfelio įmonės, susijusios su sveikatos apsauga bei priežiūra:
- UAB „ProBioSanus“. Probiotinių švaros ir antialerginių kūno priežiūros produktų gamybos bendrovė. Investicijos yra skirtos probiotinių buitinės priežiūros produktų gamybos linijos paleidimui Lietuvoje.
- UAB „Sveikatingumo projektai“. Greito sveikesnio maisto restoranų tinklas „TakeWay“.
Investuotos lėšos yra naudojamos įmonės plėtrai. Tikimasi spartaus augimo Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
- UAB „Origmed“. Sveikatos priežiūros produktų vystymas ir gamyba.
Parengta pagal www.mesinvest.lt