Maždaug prieš dvejus metus Latvijos vaistininkų sąjungos prezidentė Kitija Blumfeldė, vertindama situaciją savo šalies farmacijos rinkoje, išsakė gana kritišką požiūrį daugeliu svarbių farmacijos verslui klausimų. Per tą laikotarpį kaimyninėje valstybėje įvyko nemažai pokyčių, tarp kurių svarbiausiu turbūt derėtų laikyti euro įvedimą. Apie tai, kaip sekasi latviams „susigyventi“ su nauja valiuta, kaip keičiasi situacija šalyje jai tapus 18-ąja Eurozonos valstybe, pasakojome pirmajame šių metų „Farmacijos ir laiko“ numeryje. Šįkart siūlome dar kartą susitikti su K. Blumfelde… Regis, dabar Latvijos vaistininkų sąjungos prezidentės vertinimai nuosaikesni, kritika farmacijos rinkoje besiklostančiai situacijai – švelnesnė. Tačiau spręstinų klausimų dar nemažai.
Gerbiama prezidente, bendraudama su Jūsų kolegomis vaistininkais išgirdau nemažai skundų, jog farmacijos rinkoje vis dar apstu metų metus neišsprendžiamų problemų. Ar šie skundai pagrįsti? Ir kokie klausimai šiuo metu aktualiausi bei Jums, kaip Latvijos vaistininkų sąjungos vadovei, kelia didžiausią nerimą?
Latvijoje jau maždaug prieš dešimtmetį buvo planuota parengti bei patvirtinti Farmacinės rūpybos įstatymą, tačiau dabar, įvertinus besiklostančią situaciją (pastaruoju metu labai keičiasi reikalavimai gydytojams, pasirodo nauji vaistai), šis sprendimas buvo pakeistas. Įstatymo jau nebereikia, o vietoj jo nutarta parengti Farmacinės rūpybos nuostatus, kurių turėtų laikytis vaistininkai.
Farmacinei rūpybai priskiriamos visos paslaugos, kurias farmacininkas vaistinėje suteikia lankytojui. Iš tiesų farmacinė paslauga – ne vien tik vaistų pardavimas. Vaistinėse gyventojai konsultuojami, čia jiems gali būti pamatuotas kraujospūdis arba teikiamos kitos paslaugos. Visi šie procesai, tiesiogiai susiję su vaistų pardavimu ir kitomis paslaugomis, kelia tam tikrų rūpesčių, todėl ir siekiama juos apibrėžti norminiais aktais.
Sveikatos apsaugos (SA) ministerija pavedė šiuos nuostatus parengti mūsų organizacijai. Iš tiesų kas gali geriau atlikti šį darbą, jei nei profesionalai… Todėl pirmiausia sukūrėme darbo grupę, kuri savo veiklą pradėjo jau praėjusią vasarą. Dirbame pakankami intensyviai ir atsakingai. Atskirai aptariame kiekvieną paslaugą ir stengiamės jai pritaikyti atitinkamus reikalavimus. Pavyzdžiui, numatome, kaip vaistininkas turėtų konsultuoti pacientą, kuris vartoja 3–4 (ar daugiau) skirtingus vaistus, t. y. kokius klausimus vaistininkas turėtų pateikti lankytojui, kad šis žinotų, kaip teisingai vartoti visus jam skiriamus preparatus. Šiuose dokumentuose bus apibrėžti ir konkretūs reikalavimai vaistinės aplinkai, kurioje teikiama ši paslauga, vaistininkų kvalifikacijos kėlimui, mokymams, atitinkamų sertifikatų įgijimui…
Rengiant šiuos nuostatus didelis dėmesys bus skiriamas ir teikiamų paslaugų kokybės vertinimui. Jeigu atitinkami kokybės kriterijai taikomi gydytojams, vaistininkams jie taip pat yra reikalingi. Puikiai suprantame, kad mūsų laukia didžiulis darbas, nes parengtus nuostatus reikės suderinti su atsakingomis institucijomis. Dėl to labai aktyviai konsultuojamės su šeimos gydytojais, kitais specialistais (kardiologais, endokrinologais ir kt.).
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2014 Nr. 2
nuotraukoje – Latvijos vaistininkų sąjungos prezidentė Kitija Blumfeldė