Pernelyg didelė balso stygų įtampa (ilgas kalbėjimas garsiai, dainavimas), šaltas, sausas oras (dėl oro kondicionavimo, per šiltų patalpų, skrendant lėktuvu), sportuojant ar mankštinantis, smulkios svetimkūnių dalelės, esančios ore (dulkės, žiedadulkės) gali džiovinti gerklės gleivinę ir ją dirginti. Jei gleivinė sudirginta ir nusilpusi, mikrobai daug lengviau įsiskverbia į žmogaus organizmą, sukeldami viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligas.
Svarbi burnos gleivinės apsauga
Žmogaus organizme yra įvairių limfoidinių telkinių – limfmazgiuose, išsidėsčiusiuose pagal limfagysles, turinčių aferentinius ir eferentinius takus, gleivinėse, išsidėsčiusiuose pagal limfos tekėjimą iš jų organizmo vidinių ertmių, turinčių tik eferentines limfagysles, ir blužnyje, kurioje limfoidinis audinys yra kraujo srovėje – neturinčių nei eferentinių, nei aferentinių takų. Visas limfoidinis audinys įvairiuose limfmazgiuose, gleivinėse, blužnyje ir čiobrialiaukėje sudaro limfoidinį organą, kurio bendra masė – apie 1 proc. žmogaus kūno masės. Šie limfoidiniai dariniai yra svarbūs apsauginiai barjerai: ligų sukėlėjai, prasiveržę į limfinę sistemą, neišvengiamai su jais susiduria. Kvėpavimo takų epitelis yra pirmasis audinys, susiduriantis su įkvepiamais patogenais.
Įvairioms ligoms pažeidus seilių susidarymą ar išsiskyrimą (seilių liaukų uždegimai, chemoterapija, spindulinė terapija kaklo srityje, Sjogreno sindromas) gali padaugėti mieliagrybių burnos ertmėje. Taip pat seilėse esantys lizosimas, laktoferinas, histinas, defensinas ir sekrecinis IgA slopina grybelių adheziją, kolonizaciją.
Faringito, tonzilito ir laringito diferencinė diagnostika
Ūmus faringitas ir ūmus tonzilitas (ŪFT) dažnai klaidingai tapatinamas su nosiaryklės uždegimu ar tiesiog ūmiu peršalimu. ŪFT – tai ryklės ir tonzilių uždegimas, kurio metu nėra vyraujančių kataro (slogos, kosulio) požymių. Diagnozuojant svarbu diferencijuoti streptokokų sukeltą ligą, kurią reikia gydyti antibiotikais, nuo virusinių ŪFT. Tačiau vien iš klinikinių požymių patikimai įtarti streptokokinę ligą neįmanoma. ŪFT dažniausiai pasireiškia karščiavimu > 38° C, staiga atsiradusiu ryklės skausmu, skausmingu ir pasunkėjusiu rijimu, padidėjusiais ir skausmingais kaklo limfmazgiais, ryškiai įraudusia ryklės ir tonzilių gleivine, pūlingu apnašu ant tonzilių. Minėti simptomai būdingi ne tik A grupės streptokokų (AGS), bet ir kitų hemolizinių streptokokų (C ir G grupių) sukeltiems ŪFT, taip pat virusiniams faringitams. Buvęs kontaktas su AGS infekcija sergančiu asmeniu, paronychia (apynagės uždegimas), impetigo (pūlinėlinė), avietinis liežuvis, skarlatininis bėrimas turėtų kelti įtarimą, kad ŪFT yra sukeltas AGS. O subfebrilus karščiavimas, sloga, kosulys, opelės burnos gleivinėje yra virusinei infekcijai būdingi požymiai.
Ūmus laringitas – tai gerklų ir/ar subglotinio tarpo uždegimas, pasireiškiantis balso užkimimu, lojančiu kosuliu ir mažesniems nei 3 m. vaikams viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija (pasunkėjęs įkvėpimas, pagalbinių kvėpavimo raumenų retrakcijos, stridoras įkvepiant). Ūminis laringitas skiriamas į ūminį katarinį laringitą, kuriuo sergant labiausiai pažeidžiamos balso klostės, ir ūminį pūlingą (flegmoninį) laringitą, kada pažeidžiamas antgerklis. Sergant ūminiu katariniu laringitu, pasireiškia balso prikimimas iki visiško negalėjimo kalbėti (visiška afonija). Dėl susidariusių gleivių ant balso klosčių gali varginti sausas ar drėgnas kosulys. Kai yra ūminis pūlingas laringitas, pakyla temperatūra, atsiranda svetimkūnio jausmas ryklėje, vėliau pereinantis į skausmą ir dusulį. Vystosi gerklų susiaurėjimas (stenozė), ligonis dūsta.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2014 Nr. 2