Kraujagyslinė demencija (KD) yra svarbi medicininė problema, nes tai viena svarbiausių priežasčių, kuri sunkina pacientų pasveikimą po persirgto insulto. KD nėra viena liga, bet grupė demencijos sindromų, kurių priežastis yra kraujotakos sutrikimų sukelti galvos smegenų pažeidimai ir dėl to pasireiškiantys pažinimo funkcijų sutrikimai.
Sergant kraujagysline demencija nevyksta neurodegeneraciniai, uždegiminiai, metaboliniai ar kiti patologiniai procesai. Anksčiau manyta, kad tai gana reta liga, tačiau į klinikinę praktiką įdiegus galvos smegenų vaizdo tyrimus (kompiuterinę tomografiją [KT], magnetinio rezonanso tomografiją [MRT] ir kitus) buvo nustatyta dažnų kraujagyslinio tipo galvos smegenų pažeidimų ir tuomet įvertinta jų įtaka pažinimo funkcijoms. Kita vertus, nėra patologinių KD kriterijų, kitaip nei sergantiesiems Alzheimerio liga, todėl diagnozės nustatymas pagrįstas išimtinai klinikiniais ligos požymiais. Be to, pati ligos terminija nėra vienalytė.
Demencijos sindromo samprata buvo sukurta labiausia vertinant Alzheimerio tipo demenciją, kai vyraujantis ir ankstyviausias šios ligos požymis yra ryškus atminties sutrikimas. Tuo tarpu sergantiesiems KD dažniausiai vyrauja kitų pažinimo funkcijų sutrikimas, o atmintis sutrikti gali gerokai vėliau, taigi šių pacientų neįgalumas gali atsirasti ženkliai anksčiau nei jie atitiks įprastus demencijos sindromo kriterijus. Klinikinėje praktikoje vartojama keletas šios ligos sinonimų, pavyzdžiui, poinsultinė demencija, multiinfarktinė demencija, kraujagyslinis kognityvinis sutrikimas ir pan.
Epidemiologija
Kraujagyslinė demencija Europoje yra antra ar trečia pagal dažnį demencijos sindromo atsiradimo priežastis po Alzheimerio ligos (sudaro 10–20 proc. visų demencijos atvejų, o jos pasireiškimo dažnis panašus į difuzinės Lewy kūnelių ligos). KD nustatoma 1,2–4,2 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų, tačiau vyresniems žmonėms nebūdingas toks sergamumo didėjimas kaip Alzheimerio ligos atveju.
Rizikos veiksniai, skatinantys KD, panašūs į širdies ir kraujagyslių sutrikimus sukeliančius rizikos veiksnius (tai arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, prieširdžių virpėjimas, cukrinis diabetas, rūkymas, hipercholesterolemija, nutukimas), o paskutinieji tyrimai rodo svarbią metabolinio sindromo įtaką pažinimo funkcijų blogėjimui. Nustatyta, kad KD pasireiškia 10–25 proc. ligonių per vienerius metus po persirgto insulto, ši rizika itin padidėja po pakartotinių insultų.
Dr. Arūnas Vaitkevičius, VUL SK Neurologijos centras
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 Nr. 3