Įprastinis sveikatos patikrinimas nepadeda aptikti sunkių būklių ankstyvuoju laikotarpiu, tačiau sukelia daug nereikalingo streso.
Danijos mokslininkai pristatė naująjį tyrimą, kuriame dalyvavę 180 tūkst. pacientų teigė, kad nereikia rekomenduojamų periodinių sveikatos tikrinimų. Tyrime paaiškėjo, kad bendrai mirčių skaičius dėl širdies ligų, navikinių ligų nesumažėjo.
Jungtinėje Karalystėje nemokamas sveikatos tikrinimas skiriamas asmenims nuo 40 iki 74 metų. 2009 metais pasiūlytose gairėse kreipiamas dėmesys į širdies ir kraujagyslių ligas bei cukrinį diabetą, ankstyvųjų rizikos veiksnių, tokių kaip cholesterolio koncentracijos ar arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, išaiškinimą. Pagal numatytus skaičiavimus, turėtų būti išsaugota apie 650 gyvybių kasmet. Tačiau išnagrinėjus statistinę medžiagą tokio efekto nebuvo.
Tokie rezultatai galėtų būti dėl tam tikro žmonių, einančių tikrintis, būdo. Pirmiausia asmenys, besirūpinantys savo sveikata, ir taip laikosi sveikos gyvensenos principų, laiku atvyksta pas gydytojus. Kitaip nei mažiau besirūpinantys savo sveikata, pacientai ilgai delsia, kol pagaliau atvykus į medicinos įstaigą nebeįmanoma suteikti veiksmingos pagalbos, nes jau būna per vėlu.
Tyrimo autorius Lassis Krogsbollas iš Šiaurės Kochrano centro Danijoje, kalbėjo: „Tikėtina, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai ligų profilaktikos programas puikiai įgyvendina. Iš turimų įrodymų matyti, kad pacientus kviesti į rekomenduojamus sveikatos tikrinimus nėra naudinga. Nenoriu pasakyti, kad gydytojai turėtų liautis rūpintis savo pacientais ir nesiūlyti tikrintis sveikatos, tiesiog bendros profilaktinio tikrinimo gairės nepasiteisino“.
Mokslininko teigimu, privalomos sveikatos tikrinimo programos turi rodyti savo veiksmingumą ir atsverti sukeliamą nerimą bei nereikalingo gydymo skyrimą.