Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos labiausiai paplitusių ir dažniausiai lemiančių mirtį visame pasaulyje. Pati dažniausia širdies ir kraujagyslių liga yra išeminė širdies liga. Remiantis Eurostat duomenimis, Europos Sąjungoje 2010 metais mirštamumo nuo išeminių širdies ligų rodiklis buvo 76,5 mirties atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje šis rodiklis siekė 305,1 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų [1]. Kita viena pagrindinių sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikės negalios priežasčių visame pasaulyje yra galvos smegenų insultas [2].
Nustatyta, kad kas trečias pacientas po insulto miršta per pirmuosius metus ir kas trečio paciento funkcinė būklė išlieka vidutinio sunkumo ir sunki [2]. Šios ligos išsivystymą didina prieširdžių virpėjimas [3]. Skiriant gydymą geriamaisiais antikoaguliantais, galvos smegenų insulto rizika tampa mažesnė [4]. Dažniausiai skiriamas antikoaguliantas yra vitamino K antagonistas varfarinas. Vartojant šį vaistą padidėja kraujavimo pavojus, todėl būtina nuolat reguliariai tirti kraujo krešėjimo rodiklius ir koreguoti vaisto dozę.
Klinikinėje praktikoje vis plačiau vartojamas 2008 m. pasirodęs naujos kartos antikoaguliantas rivaroksabanas (Xarelto®), kuris yra saugesnis ir efektyvesnis tromboembolijų profilaktikai sergant prieširdžių virpėjimu. Rivaroksabanas taip pat sėkmingai skiriamas plaučių embolijos bei giliųjų venų trombozės gydymui ir profilaktikai, jį galima skirti ir tromboembolijų profilaktikai po ortopedinių operacijų. Be to, mokslinėje literatūroje pateikiama duomenų, kad šis vaistas gali būti veiksmingas ir pacientams, sergantiems išemine širdies liga, miokardo infarkto profilaktikai [5].
Rivaroksabanas yra Xa krešėjimo faktoriaus inhibitorius, pasižymintis dideliu bioprieinamumu. Šis vaistas stabdo X faktoriaus virtimą Xa faktoriumi, kuris inicijuoja paskutinės koaguliacijos kaskados kelią, skatinantį trombino formavimąsi. Trombinas dalyvauja trombocitų aktyvacijoje. Šio vaisto poveikį kraujo krešėjimo sistemai galima geriau prognozuoti nei varfarino, jis sukelia mažiau gyvybei pavojingų kraujavimų [6, 7].
Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti rivaroksabano efektyvumą ūmių galvos smegenų insultų ir ŠKL komplikacijų gydymui ir profilaktikai.
Prieširdžių virpėjimas
Prieširdžių virpėjimas yra pati dažniausia širdies ritmo sutrikimo forma, pasireiškianti 1–2 proc. bendros populiacijos. Daugiau nei 6 mln. europiečių yra nustatyta ši aritmija. Sergant prieširdžių virpėjimu, galvos smegenų insulto rizika padidėja penkis kartus [8]. Jei pacientas patiria išeminį galvos smegenų insultą, ypač iki 40 m. amžiaus, pirmiausia jis yra tiriamas dėl prieširdžių virpėjimo.
Prieširdžių virpėjimo gydymas susideda iš penkių punktų: tromboembolijų profilaktika, simptomų mažinimas, optimalus gretutinės širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) gydymas, širdies susitraukimų dažnio kontrolė, ritmo sutrikimo atkūrimas [8].
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 m. Nr. 3