Didžiosios Britanijos mokslininkai apskaičiavo, kad apie 55 proc. žmonių, kurie gydėsi intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau turi psichikos sutrikimų.
Londono universitetinėje ligoninėje, Jungtinėje Karalystėje, tyrime dalyvavę 157 pacientai kentėjo nuo sunkios depresijos, nerimo bei potrauminio streso. Critical Care Journal žurnale minima, kad kai kurių vaistų derinys su dideliu stresu ligoninėje gali sukelti ilgalaikius sutrikimus.
Pagrindinė intensyviosios terapijos užduotis – gelbėti gyvybes, nesvarbu, kokiais metodais. Tačiau daliai pacientų – tai psichiką traumuojanti patirtis.
Rizika tiesiogiai proporcingai didėja priklausomai nuo to, kaip ilgai pacientams buvo taikoma sedacija, kokius vaistus vartojo intensyviosios terapijos skyriuje. Didesnė rizika tų pacientų, kurie patiria haliucinacijų, regi košmarus ir turi kitų miego sutrikimų.
Tyrimo autorė daktarė Dorothy Wade iš Didžiosios Britanijos sakė: „Reikėtų atidžiau skirti vaistus, investuoti daugiau į paciento psichologinę pagalbą ir ieškoti tinkamesnių būdų apsaugoti nuo psichologinio žalojimo intensyviosios terapijos skyriuje, kuris gali turėti negrįžtamos įtakos tolesniame gyvenime“.
Klinikų direktorius Davidas Howellas sakė, kad labai paprasta pasakyti, jog intensyviosios terapijos skyriuje psichologinei sveikatai skiriama per mažai dėmesio. Jo manymu, tyrime formuluotas klausimas „Ar galėtų būti geriau?“ nebuvo visiškai tikslus.
Intensyviosios terapijos draugijos prezidentas Bobas Winteris atstovauja gydytojams klinicistams: „Be abejo, tai geras tyrimas, atskleidžiantis situaciją, kad intensyviosios terapijos priemonės turi įtakos žmonių gyvenimo kokybei ir išėjus iš skyriaus. Įdomu tai, kad ryšys su tam tikrų vaistų vartojimu gali būti kiek koreguojamas. Tarkime, benzodiazepinai, mažinantys psichologinius simptomus, yra neatsiejama sedacijos dalis. Taip pat reikia koreguoti sedacijos trukmę“.