Psichosocialinės pagalbos svarba onkologiniams pacientams buvo aptariama Lietuvoje antrą kartą vykusioje tarptautinėje konferencijoje.
Gegužės 9 d. Psichosocialinės onkologijos asociacija kartu su Lietuvos onkologų draugija, VU onkologijos institutu bei VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centru surengė II tarptautinę psichosocialinės onkologijos konferenciją “Psichosocialinė pagalba ir bendravimo įgūdžiai onkologijoje: iššūkiai ir patirtys“.
Konferencijos dalyvius pasveikinti atvykęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pasakė, jog medikams nevalia užmiršti, jog gydome ne tik žmogaus kūną, bet ir jo sielą. Tai labai svarbu šiuolaikiniame technologijų pasaulyje, kuriame žmogus išlieka toks pat trapus ir pažeidžiamas, ypač ligos akivaizdoje. „Džiugu, jog onkopsichologijos sritis, kuriame Jūs, puikūs profesionalai, darbuojatės kasdien, yra plėtojama, bendradarbiaujate su labiau patyrusiais užsienio kolegomis, – pasakė V. P. Andriukaitis. – Kaip sveikatos ministras tvirtai pažadu savo paramą ateities projektams vystant onkopsichologiją Lietuvoje“.
Iškilmingame atidaryme kalbėjo Lietuvos Mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, savo ir VU Onkologijos instituto direktoriaus prof. Narimanto E. Samalavičiaus vardu gero konferencijos darbo palinkėjo prof. Janina Didžiaptrienė.
„Ligos akivaizdoje žmogus sutrinki, suirzti, apima pykčio protrūkiai, mirties ir kančios baimė. Ir visa tai – savaime suprantamos būsenos, – psichologinės pagalbos patirtimi dalijasi krūties vėžį įveikusi p. Sarmitė. – Man pačiai psichosocialinė pagalba susirgus buvo naudinga tuo, kad turėjau galimybę pasidalyti savo rūpesčiais, baimėmis, susijusiomis su liga. Buvo labai svarbu gauti sustiprinantį palaikymą iš psichologų ir kitų bendro likimo draugų.“
Pasak p. Sarmitės, „sveikųjų“ dažnai stengiamės neapkrauti savo rūpesčiais, o jeigu ir dalijamės jais, būna, kad bendravimas sukelia tik papildomą skausmą vienai ar kitai pusei. „Būtent specialistų psichologinė pagalba, gydydama žodžiu, kaip nė vienas kitas onkologinio gydymo būdas, leidžia ligą priimti išmintingiau ir todėl tvirčiau siekti geriausių gydymo rezultatų“, – teigia buvusi pacientė.
Psichosocialinės onkologijos asociacijos prezidentė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto psichiatrė-psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė sako, jog onkologine liga sergantis žmogus susiduria ne tik su fizinio kūno pokyčiais bei kančia, tačiau ir su psichologiniais bei socialiniais išgyvenimais: nerimu, įvairiomis baimėmis, stresu, nuovargiu, neapibrėžtumo jausmu, bendravimo sunkumais.
„Gydant onkologine liga sergančius pacientus labai svarbu yra gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, todėl psichosocialinė pagalba tampa svarbia gydymosi bei sveikimo dalimi šalia medicininio gydymo, – sako dr. G. Bulotienė. – Tyrimai rodo, jog psichosocialinė pagalba onkologinės ligos akivaizdoje sumažina nerimo bei depresijos simptomus, stresą, izoliacijos bei vienišumo jausmus, gerina gyvenimo kokybę bei psichologinį prisitaikymą prie ligos sukeltų pokyčių, stiprina pacientų bei gydytojų bendradarbiavimo ryšį, skatina įsiklausyti į savo poreikius bei padėti sau kuo geriau jaustis gydymosi bei sveikimo metu.“
Konferencijoje pranešimus skaitys lektoriai iš Šveicarijos, JAV, Švedijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos ir, žinoma, Lietuvos. Didelis dėmesys bus skiriamas būtent medicinos personalo, dirbančio su onkologiniais pacientais, bendravimo įgūdžių tobulinimo temai. Gydytojai ir slaugytojos kasdien susiduria ne tik su dideliu darbo krūviu, nuolatiniu bendravimu su pacientais bei jų artimaisiais, bet ir su dažna pacientų mirtimi, emociniu stresu.
„Siekiant stiprinti ir vystyti psichosocialinės onkologijos sritį Lietuvoje bei gerinti psichosocialinių paslaugų onkologiniams pacientams kokybę, itin svarbu, kad galime mokytis iš užsienio šalių kolegų patirties, plėsti bendradarbiavimo ryšius šioje srityje, taip pat pristatyti Lietuvoje nuveiktus darbus bei atliktus mokslinius tyrimus šioje srityje“ – teigia dr. Giedrė Bulotienė.
Onkologijos instituto informacija