Arterinė hipertenzija (AH) neretai dėl kliniškai tylios eigos iki pasireiškiant organų taikinių pažeidimui vadinama tyliąja žudike. Ryšys tarp padidėjusio arterinio kraujospūdžio (AKS) ir širdies bei kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos yra tiesioginis. Kaskart net neženkliai pakitus AKS, didėja ir širdies bei kraujagyslių sistemos pažeidimo tikimybė. Skaičiuojama, kad Lietuvoje sergančiųjų AH esti iki 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų.
Deja, remiantis 2013 m. pristatyto EuroAspire IV tyrimo duomenimis, vos kas ketvirtam didelės ŠKL rizikos pacientui, nepaisant vartojamų antihipertenzinių vaistų, pavyksta pasiekti tikslines AKS vertes.
Arterinės hipertenzijos gydymui skiriami diuretikai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFi), angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB), beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB), diuretikai monoterapijai ar deriniuose. Remiantis ekspertų nuorodomis, pradedant gydyti AH, AKS koreguoti galima pasirinkti bet kurios antihipertenzinių vaistų grupės atstovus. Kita vertus, kiekviena antihipertenzinių vaistų grupė tarpusavyje skiriasi ne tik veikimo mechanizmu, bet ir sukeliamu klinikiniu efektu juos vartojant. 2013 m. Europos kardiologų draugijos rekomendacijose pabrėžiama, jog atskirų antihipertenzinių vaistų pasirinkimą gali lemti tam tikros klinikinės būklės, esamos gretutinės ligos.
Vieni dažniausiai rekomenduojamų ir pirmaeilių antihipertenzinių vaistų yra RAAS veikiantys vaistai. RAAS slopinimas ne tik koreguoja AKS, bet ir lėtina aterosklerozės progresavimą, mažina ŠKL komplikacijų išsivystymo dažnį, pasižymi organų taikinių protekciniu poveikiu. Vienos iš RAAS aktyvumą slopinančių vaistų grupės preparatai – AKFI – AKS korekcijai dažniausiai vartojami kaip pirmaeiliai ir priklausomai nuo AH laipsnio bei ŠKL rizikos dydžio skiriami vieni arba deriniuose su kitais antihipertenziniais vaistais.
Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniu
Gydymas vaistų deriniu reikalingas 75 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija. Dar 2004 m. Jungtinės Karalystės Arterinės hipertenzijos draugijos gairėse pabrėžiama, kad AH gydymas monoterapija dažniausiai yra neadekvatus. Tiek Europos kardiologų draugijos AH, tiek 2012 m. priimtose ŠKL profilaktikos gairėse gydymą vaistų deriniu rekomenduoja pradėti didelės ŠKL rizikos grupės pacientams, kuriems nustatyta antrojo ar didesnio laipsnio AH. Nustatyta, kad derinami vaistai veikia sinergiškai, todėl AKS mažinamasis poveikis būna stipresnis ir pasireiškia greičiau, rečiau kyla nepageidaujamų reiškinių. 42 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų metaanalizės (11 tūkst. AH sergančių pacientų) duomenimis, dviejų antihipertenzinių klasių vaistų derinys esti penkiskart veiksmingesnis mažinant AKS nei dviguba vieno vaisto dozė. Gydant deriniu, sumažėja ir išeminės širdies ligos bei insulto rizika. Be to, gerokai mažiau pasitaiko nepageidaujamų reiškinių, rečiau nutraukiamas vaistų vartojimas, palyginti su monoterapija. Pagaliau gydant deriniu dozes galima titruoti nepridedant tablečių, o tai labai svarbu paciento sveikatai, ypač jei vartojama daugiau vaistų nuo kitų būklių ar ligų.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 Nr. 4