Švedijoje vyko Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. ECDC) organizuoti Europos antibiotikų suvartojimo tinklo ESAC-Net pasitarimai – koordinacinio komiteto susirinkimas ir pirmasis Darbo grupės antibiotikų suvartojimo ligoninėse stebėsenos protokolui parengti posėdis.
Pasitarimuose dalyvavo ECDC specialistai, koordinacinio komiteto nariai, atstovaujantys 10 skirtingų ES šalių, PSO Europos biuro bei kiti kviestiniai ekspertai.
ESAC-Net koordinacinio komiteto nariai buvo supažindinti su šiuo metu ECDC vykstančia nauja šalių atstovų nominacijų procedūra, kurioje kiekviena šalis turi pasiūlyti savo nacionalinius atstovus (National focal points) ir operatyvinius kontaktinius atstovus (operational focal points) į visus ECDC ligų tinklus. Pasitarimo metu aptarta 2012 metų raporto duomenų pateikimo forma, taip pat svarstyta tolesnė duomenų rinkimo ir pateikimo tvarka, daugiau dėmesio skiriant duomenims palyginti ir interpretuoti. Nutarta, kad šalių atstovų pateikiami komentarai, atsakant į standartizuotus klausimus turėtų būti privalomi, nes tai padėtų suprasti antibiotikų suvartojimo skirtumus ir šalyse vykstančius pokyčius. Taip pat akcentuotas poreikis vystyti interaktyvią duomenų bazę, užtikrinant savalaikį ir kuo platesnį atgalinį ryšį ne tik nacionaliniams atstovams, bet ir dalyvaujančioms ligoninėms, visuomenei bei viešųjų ryšių atstovams. Koordinacinio komiteto nariai pritarė PSO Europos biuro ekspertės siūlymui antituberkuliozinių vaistų suvartojimo duomenis pateikti bendrame antimikrobinių vaistų raporte.
Pagrindinis darbo grupės pasitarimo tikslas buvo pateikti esminius siūlymus protokolo projektui. Detalesnio antibiotikų vartojimo ligoninėse stebėsenos poreikį diktuoja vis didėjantis ligoninėse išskiriamų sukėlėjų atsparumas antibiotikams. Tikėtina, kad vieningo protokolo parengimas ne tik paskatins antibiotikų suvartojimo stebėseną atskirose ligoninėse ir ESAC-Net tinklo šalyse, bet ir leis įvertinti situaciją ES šalyse, suteiks galimybes stebėsenos dalyviams palyginti savo rezultatus su kitų šalių ir ligoninių rezultatais, skatins teisingai vartoti antibiotikus.
Atlikus antibiotikų suvartojimo ligoninėse stebėsenos sistemų apžvalgą ES šalyse, nustatyta, kad duomenis ligoninės renka 15 iš 22 apklausoje dalyvavusių šalių, tačiau skiriasi jų naudojamos metodikos, stebėsenoje dalyvaujančių ligoninių įtraukimo ir atmetimo kriterijai, stebėsenos apimtys (antibiotikų grupės, duomenų rinkimo dažnis ir kt.).
Pasitarimo dalyviai pirmiausia buvo supažindinti su kelių ESAC-Net tinklo narių patirtimi. Buvo pristatytos nacionalinės Prancūzijos, Belgijos, Norvegijos, Slovėnijos, Italijos, Jungtinės Karalystės antibiotikų suvartojimo ligoninėse stebėsenos sistemos.
Prancūzijos RAISIN sistema, veikianti nuo 2009 m., pasižymi tuo, kad duomenys teikiami savanoriškai, duomenų teikime dalyvauja daugiau nei 60 proc. ligoninių, duomenys teikiami konfidencialiai. Šios sistemos duomenys panaudojami reitinguojant ligonines pagal sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Belgijos ABUH sistema privaloma visoms skubios pagalbos ligoninėms, jos excel failo formatu duomenis teikia per internetinę programą, kurioje konfidencialiai pateikiami ir išanalizuoti rezultatai – konkrečios ligoninės tendencijos, bendri šalies duomenys ir suteikiama galimybė ligoninės rodiklius palyginti su šalies rodikliais. Slovėnijoje duomenis apie antibiotikų suvartojimą teikia visos 29 ligoninės ir visiems prieinamose ataskaitose pateikiami bendri ir atskirų ligoninių duomenys (nurodant ligoninės pavadinimą). Vertinamas ne tik bendras antibiotikų suvartojimas, bet ir pokyčiai per metus (mėnesius ir ketvirčius) bei atsparumo vystymuisi kritinės reikšmės turinčių antibiotikų (karbapenemų, kvinolonų, cefalosporinų grupių) suvartojimas. Norvegijoje antibiotikų vartojimas stebimas per vieningą visų ligoninių vaistinių sistemą, kurioje registruojamas ne tik bendras ligoninės antibiotikų įsigijimas, bet ir jų išdavimas atskiriems skyriams. Tokia sistema leidžia stebėti antibiotikų suvartojimą pagal atskirus skyrius, tačiau nacionalinės ataskaitos nerengiamos automatizuotai.
Pasitarimo metu aptarti bendrieji Europinio protokolo principai, ligoninių įtraukimo ir atmetimo kriterijai, reprezentatyvumo užtikrinimo mechanizmas, pagrindinės kintamosios, duomenų klasifikavimas ir grupavimas, duomenų teikimo periodiškumas. Iki gruodžio mėnesio numatoma pabaigti protokolo projektą ir 2015 m. planuojamas jo išbandymas visose ES šalyse.
Higienos instituto inf.