Birželio 27-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenėje buvo didelė šventė: universiteto absolventams įteikti aukštojo mokslo diplomai. Tarp laimingųjų – ir 103 farmacijos studijas šiemet sėkmingai baigę jaunuoliai. Viena iš šio gražaus būrio – nuo vaikystės potraukį farmacijai jautusi klaipėdietė Agnė Mazurkevičiūtė. Trys klausimai jaunajai farmacijos magistrei.
Agne, nuoširdžiai sveikiname, baigus farmacijos studijas, tapus diplomuota vaistininke. Ar sunku buvo „krimsti“ farmacijos mokslus, ar studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete pateisino lūkesčius? Kodėl rinkaisi farmaciją?
Per penkerius studijų metus buvo ir lengvesnių, ir sunkesnių laikotarpių, bet mano lūkesčiai, kaip dabar jau galiu patvirtinti, išsipildė su kaupu. Studijos buvo tokios, kokias įsivaizdavau, kokių ir tikėjausi. Jei reikėtų rinktis iš naujo, nedvejodama rinkčiausi tą pačią studijų programą, farmaciją. Mano svajonių darbas – kurti naujus vaistus, atlikinėti mokslinius tyrimus, bandymus… Potraukį farmacijai pajutau mokydamasi žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse, bet ne genai dėl to „kalčiausi“ – vaistininko, farmakotechniko ar kitos farmacijai artimos profesijos atstovų nebuvo nei šeimoje, nei giminėje. Mokydamasi aštuntoje klasėje kartu su chemijos mokytoja atlikau didelį projektą (tema – natūralūs antibiotikai) ir supratau, kad farmacija – būtent ta sritis, su kuria norėtųsi susieti savo ateitį.
Minėjai, kad tavo svajonė – dirbti mokslinėje laboratorijoje, kurti naujus vaistus. Jei ši svajonė neišsipildys, darbo ieškosi vaistinėje? O gal ketini imtis privataus verslo – steigti nepriklausomą vaistinę?
Turiu darbo pasiūlymų, bet esu prietaringa – planų ir ketinimų kol kas neatskleisiu, nes jie po to gali neišsipildyti (juokiasi). Darbas vaistinėje – vaistų gamyba, farmacinės rūpybos paslaugos – taip pat labai įdomios veiklos sritys. Tačiau apie privatų verslą kol kas tikrai negalvoju. Mano nuomone, šiais laikais toks verslas – be perspektyvos, turbūt greitai bankrutuočiau. Su dideliais vaistinių tinklais šiandien būtų neįmanoma konkuruoti.
Teko girdėti, kad nemažai absolventų dėl Lietuvoje netenkinančių darbo sąlygų ir menko atlyginimo ketina emigruoti, ieškotis darbo užsienyje. Tau tokių minčių nekyla?
Iš tikrųjų, maždaug trečdalis studijas baigusių farmacijos specialistų užsienyje gauna puikių darbo pasiūlymų, džiaugiasi gerais atlyginimais. Tačiau mano siekis – mokslinis darbas, ir būtent – Lietuvoje. Į užsienį vykčiau nebent laikinai – pasimokyti, pasisemti patirties…
Platesnį interviu su Agne MAZURKEVIČIŪTE skaitykite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2014 metų 4 – jame numeryje