Seimas plenariniame posėdyje patvirtino Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą. Už Seimo nutarimą balsavo 93 parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė – 7.
Programos strateginis tikslas – pasiekti, kad 2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Programoje įtvirtinti 4 tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą; užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. Tarp šios programos uždavinių – sumažinti skurdo lygį ir nedarbą, sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu, sumažinti alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimą, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą, skatinti sveikos mitybos įpročius, ugdyti optimalaus fizinio aktyvumo įpročius, gerinti motinos ir vaiko sveikatą, mažinti oro, vandens ir dirvožemio užterštumą ir kt.
Pagrindiniu iškeltu rodikliu siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 amžius. Taip pat planuojama sumažinti vidutinės būsimo gyvenimo trukmės skirtumą tarp vyrų ir moterų, ilgėjant vyrų vidutinei būsimo gyvenimo trukmei – nuo 11,06 metų (2012 m.) iki 8 metų (2025 m.).
Seimo patvirtinta programa siekiama sumažinti mirtingumą dėl savižudybių (nuo 31,03, tenkančio 100 tūkst. gyventojų 2012 m., iki 12,0 (2025 m.), mirtingumą nuo piktybinių navikų ir kraujotakos sistemos ligų, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Ketinama sumažinti gyventojų, teigiančių, kad jie kenčia nuo triukšmo, dalį, padidinti šeimos gydytojų skaičių 10 tūkst. gyventojų.
Kaip akcentuojama priimtame dokumente, siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, pasiūlą ir paklausą, būtina: užkardyti falsifikuotų alkoholinių gėrimų gamybą ir kontrabandą; ugdyti nepalankias visuomenės nuostatas falsifikuotų ir kontrabandinių gėrimų atžvilgiu; mažinti alkoholinių gėrimų paklausą ir vartojimą, taikant efektyvias, moksliškai pagrįstas PSO rekomenduojamas priemones, apimančias pardavimo vietų, laiko, alkoholinių gėrimų reklamos ribojimą; didinti alkoholinių gėrimų akcizą, derinant jį su realiojo darbo užmokesčio ir infliacijos lygio pokyčiais, siekiant, kad alkoholiniai gėrimai taptų prabangos preke; didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus; griežtinti atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių, ypač draudimo parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, pažeidimus, numatyti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimą toje prekybos vietoje, kurioje nustatyti pažeidimai, galiojimą iš karto, nelaukiant pakartotinio pažeidimo; organizuoti socialines prevencines kampanijas tikslinėms grupėms; pasitelkiant NVO, informuoti visuomenę apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai, plėtojant informavimą ir švietimą sveikos gyvensenos ir sveikatos klausimais; diegti ankstyvosios intervencijos programas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje; plėtoti asmenų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, psichologinės, medicininės bei socialinės reabilitacijos ir socialinės integracijos paslaugas; skatinti visišką nepakantumą vairavimui išgėrus alkoholinių gėrimų; organizuoti pagalbą priklausomų nuo alkoholio asmenų šeimos nariams ir artimiesiems; nustatyti ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų privalomas žymas, rekomenduojančias nėščioms moterims nevartoti alkoholio.
Programa siekiama mažinti tabako suvartojimą, nes rūkymas išlieka viena svarbiausių Europos regiono žmonių mirties priežastimi. Lietuvoje rūko apie 25 proc. gyventojų. „2010 m. kasdien rūkė vidutiniškai 34,2 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Niekada nerūkė 30,4 procento vyrų ir 62,2 proc. moterų. Metusių rūkyti vyrų buvo 19 proc., moterų – 12 proc. Nuo 2000 m., įsigaliojus tabako gaminių reklamos draudimui, iki 2010 m. rūkančių vyrų dalis sumažėjo 1,5 karto, o rūkančių moterų skaičius, 1997–2001 m. didėjęs, stabilizavosi ir nuo 2002 iki 2010 m. beveik nesikeitė. Išsilavinę vyrai ir moterys rūko rečiau. Kaimo gyvenamosiose vietovėse gyvenančios moterys rūko dažniau negu mieste. Dirbančių prirūkytose patalpose aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų dalis sumažėjo, o vidurinįjį ir žemesnį išsilavinimą turinčių – nepasikeitė. Taigi rūkymo paplitimo ir reguliavimo srityje pasiekta nemaža pažanga, tačiau aktuali išlieka paauglių rūkymo problema“, – teigiama priimtame dokumente. Jame pabrėžiama, kad siekiant sumažinti tabako gaminių vartojimą, tabako pasiūlą ir paklausą, būtina mažinti tabako gaminių ir jų pakaitalų prieinamumą, didinant jų kainas, riboti jų prekybą elektroninių ryšių tinklais; plėsti aplinką be tabako dūmų; tabako produktų reguliavimo priemonėmis didinti nepilnamečių apsaugą nuo jų vartojimo; diegti ankstyvąsias pažintines programas mokyklose, įtraukiant temas apie tabako gaminių vartojimo daromą žalą.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene pranešimą