Šiuolaikinės kontracepcijos priemonės siejamos ne tik su šeimos planavimu bei moters pasirinkimu laisvai planuoti savo ateitų – jos gali išspręsti ir daugelį sveikatos, socialinių ir net ekonominių problemų. Kiek svarbi kontracepcija bei koks tinkamiausias jos priemonių pritaikymas? Kokie mitai gajūs tiek visuomenėje, tiek tarp šeimos gydytojų ar net ginekologų? Trys klausimai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojui dr. Vytautui Klimui.
Kontracepcijos evoliucija vyko dešimtmečius… Kokių laimėjimų pavyko pasiekti per šį laikotarpį – maždaug per 50 metų?
Kontraceptinės priemonės nuolat buvo tobulinamos. Pirmiausia – mažinta estrogenų dozė ir parenkamas vis labiau moters poreikius ir organizmo savybes atitinkantis gestogenas. Jau pagamintos kontraceptinės tabletės su natūraliais estrogenais (anksčiau naudoti sintetiniai estrogenai). Tokie svarbiausi pokyčiai.
Žinoma, į rinką atėjo ir visiškai naujų papildomos kontracepcijos priemonių: gimdinės hormoninės sistemos, skirtos jaunoms merginoms, trims metams po oda įterpiami kontraceptiniai implantai, kontraceptiniai pleistrai, žiedai, hormonų injekcijos.
Kontraceptikų klasifikacija gana aiški. Kokios savybės būdingos skirtingos kartos kontracepcijos priemonėms?
Tradicinė kontraceptinių tablečių klasifikacija – skirstymas į kartas. Pirmos kartos kontraceptikai jau nebevartojami. Antros kartos kontraceptikams priklauso tabletės su levonorgestreliu. Palankiausia jų savybė – maža tromboembolinių komplikacijų rizika. Trečios kontraceptikų kartos kontraceptikai pasižymi geromis savybėmis, bet, tyrimų duomenimis, kelia truputį didesnę tromboembolinių komplikacijų riziką nei antros kartos kontraceptikai. Vis dėlto rizika daug mažesnė už sukeliamą nėštumo. Jau yra ir ketvirtos kartos kontraceptikų. Jiems būdingos tam tikrų savitosios savybės – mažina organizme skysčių susilaikymą ir kt. Kontraceptikai skiriasi chemine sudėtimi.
Kitos kontracepcijos priemonės į kartas neskiriamos.
Visada svarbu parinkti tinkamiausias apsaugos nuo nėštumo priemones kiekvienai pacientei. Kokių patarimų galėtų išgirsti iš Jūsų tam tikrų grupių moterys, pavyzdžiui, jaunos (įskaitant paaugles), gimdžiusios, žindančios, sergančios gretutinėmis ligomis?
Jaunoms sveikoms ir nerūkančioms moterims apribojimų nėra – jos gali naudotis bet kuria kontracepcijos priemone. Hormoninės kontracepcijos tinkamumo apribojimai taikomi moterims, sergančioms tam tikromis ligomis arba esant tam tikroms būklėms, įgimtiems veiksniams. Pavyzdžiui, jei giminėje yra asmenų, kurie iki 50 metų buvo patyrę insultą, infarktą, kraujagyslių trombozę, vadinasi, šios giminės moteriai tromboembolinių komplikacijų, insulto, infarkto rizika šiek tiek didesnė. Tačiau net šioms moterims tromboembolijos tikimybė vartojant kontraceptikus vis tiek mažesnė nei nėštumo metu.
Gimdžiusioms moterims jokių išskirtinių taisyklių nėra. Tam tikrų konkrečių apribojimų turi laikytis moterys nuo 35 metų, taip pat sergančios lėtinėmis ligomis. PSO yra nustačiusi keturias kontracepcijos tinkamumo kategorijas, į kurias grupuojami visi kontraceptikai, įskaitant ir prezervatyvus.
Nuotraukoje – dr. Vytautas Klimas
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 Nr. 5