Dažnas Lietuvos gyventojas, išgirdęs apie šalies gydymo įstaigose pradėtus atlikinėti brangius šiuolaikiškus tyrimus, užsigeidžia, kad šeimos gydytojas ar kitos srities specialistas tokius tyrimus skirtų ir jam. Pastaraisiais metais daug rašoma apie didelį kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimų vaidmenį, diagnozuojant įvairius susirgimus dar tik pradinėse stadijose. Vis dėlto gydytojai radiologai įspėja, kad tokie tyrimai turi didelį šalutinį poveikį, todėl pacientui turi būti skiriami tik tada, jeigu jie – neišvengiami. Trys klausimai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinikos vadovui profesoriui Algidui Basevičiui.
Gerbiamas profesoriau, pirmiausia papasakokite, kas tai per tyrimas „kompiuterinė tomografija“ ir kodėl jis turėtų būti skiriamas tik kai nėra kito pasirinkimo? Ar tiesa, kad kompiuterinės tomografijos tyrimas gali turėti įtakos išsivystyti onkologinėms ligoms?
Kompiuterinės tomografijos tyrimas – tai vienas iš modernių šiuolaikiškų diagnostinių tyrimų, kuomet jonizuojančios spinduliuotės pagalba padaromos informatyvios ašinio smegenų, krūtinės, stuburo, dubens, pilvoar kitos kūno dalies pjūvio vaizdinės nuotraukos. Tiriamas asmuo tokio tyrimo metu yra tiesiog „supjaustomas“ ploniausiais pjūviais.Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas nėra toks „nekaltas“, kaip atrodo. Todėl jis turi būti skiriamas tik tuomet, kai nėra galimybės pasirinkti alternatyvių tyrimo metodų, tai yra tokių, kurie tiriamus organus apšvitintų mažiau ar visai neapšvitintų. Pavyzdžiui, pilvo, dubens organus labai dažnai galima ištirti atliekant echoskopiją, o kai kuriais atvejais – magnetinio rezonanso tomografiją. Kodėl kompiuterinės tomografijos tyrimo reikėtų vengti? Kaip žinia, šio tyrimo metu pacientas gauna labai didelę jonizuojančiąją apšvitą. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją pacientas gauna maždaug tokią apšvitą, kokią gautų vienu metu atlikus apie 400 paprastos krūtinės ląstos rentgenogramos tyrimų!Todėl toks tyrimas skiriamas, kaip jau minėjau, tik kai nėra alternatyvos, kai jo neišvengiamumą lemia gyvybei pavojingos paciento būklės ar įtariami onkologiniai susirgimai, kuomet kompiuterinės tomografijos neatlikimas gali sukelti didesnę žalą žmogui nei tyrimo metu organizmą veikianti jonizuojančioji spinduliuotė. Kai kurie pacientai iškart gali prieštarauti, esą apšvitą kiekvieną dieną gauname iš gamtos, tai ko jos, veikiančios organą trumpą laiką, bijoti.Taip, yra tokia gamtinė apšvita, bet ji – tik smulkmena, palyginus su ta, kokia pasireiškia atliekant kompiuterinę tomografiją. Antai darant paprastą rentgenogramą (rentgenologinis tyrimas), jos metu gaunamą apšvitos dydį iš gamtos sukauptume per 3 – 4 dienas, o krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu gauta apšvita iš gamtos susikauptų tik per maždaug pusketvirtų metų! Akivaizdu, kad KT tyrimo metuorganizmas apšvitinamas pakankamai stipriai, todėl ir negalima juo piktnaudžiauti. Jauniems žmonėms kompiuterinės tomografijos tyrimas skiriamas labai atsargiai – tik tada, kai jo negali pakeisti jokie kiti tyrimai. Kodėl? Visų pirma dėl to, jog vieni iš labiausiai jonizuojančios spinduliuotės pažeidžiamų organų yra lytinės liaukos, gonados, nesvarbu, kokia kūno vieta yra tiriama. Kaulų čiulpai, gonados yra jautriausi spinduliams, o jauni žmonės galbūt planuoja susilaukti vaikų, vadinasi, tokių tyrimų, ypač pakartotinių, jiems reikėtų stengtis išvengti. Vaikams ir nėščioms moterims kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami tik kai gresia pavojus gyvybei arba kai yra įtariama onkologinė liga. Kalbant apie tyrimo ir onkologinių ligų ryšį galima pasakyti, kad nuo vieno tyrimo tokių pavojų baimintis tikrai nereikėtų, bet jei toks tyrimas atliekamas daugiau kartų ir jei tiriamos pakankamai didelės anatominės sritys, onkologinių susirgimų išsivystymo tikimybė, be abejo, išauga.
Kokiais atvejais kompiuterinės tomografijos tyrimas yra neišvengiamas?
Yra tam tikros taisyklės, kurių tiek užsienio, tiek Lietuvos radiologai privalo laikytis ir nuolat tą daro. Jei žmogus yra vyresnio amžiaus ir yra gyvybinės indikacijos, tarkime, po autoįvykio įtariama sunki galvos trauma, be tokio tyrimo neapsieisime. Jei stebimi išeminio ar hemoraginio insulto požymiai, toks tyrimas irgi būtinas. Jei žmogus serga onkologine liga ir reikia įvertinti tikėtiną proceso išplitimą, taip pat atliekama kompiuterinė tomografija – nežiūrima į apšvitinimo grėsmę, o stengiamasi ligoniui kuo greičiau padėti, nes svarbiausia – išgelbėti jo gyvybę. Kompiuterinės tomografijos tyrimas taip pat gali būti atliekamas, jei, tarkime, reikia įvertinti onkologiniam ligoniui skirto gydymo efektyvumą ir planuoti tolesnį gydymą. Vertinami tyrimo rezultatai, gauti prieš pradedant gydymą ar gydymo pradžioje, o vėliau tyrimas pakartojamas, siekiant išsiaiškinti, kaip ligą veikė parinkta viena ar kita gydymo metodika (spindulinė terapija, chemoterapija ar kt.). Taigi nors kompiuterinės tomografijos tyrimas ir turi nemenką šalutinį poveikį, yra atskiros ligų grupės, kai kito varianto, ligas diagnozuojant ar įvertinant gydymo rezultatus, pasirinkti neįmanoma. Tačiau jei paciento gyvybei pavojaus nėra, jei pacientas yra jauno amžiaus ar tuo labiau – vaikas, paprastai skiriami mažiau kenksmingi tyrimo metodai, tokie kaip rentgenografija arba visiškai jokios apšvitos neteikiantys magnetinio rezonanso tomografijos ar ultragarsinis tyrimai. Tiesa, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galima skirti irgi ne visiems pacientams – tokiu metodu netiriami ligoniai, kurių organizme yra širdies stimuliatorius ar defibriliatorius, be to, atitinkamos atsargumo priemonės būtinos atliekant MRT tyrimą pacientams, turintiems insulino ar kitų vaistų pompas, sąnarių protezus, metalinius implantus ar kitokius metalinius medicininius prietaisus po chirurginių operacijų, nešiojantiems kūne metalo skeveldrų. Tokiems ligoniams papildomai sprendžiama, kuris tyrimo metodas – kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas – duos daugiau informacijos ir pasirenkamas vienas ar kitas metodas.
Ar pasitaiko, kai pacientas turi gydytojo siuntimą atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, tačiau toks tyrimas jam neatliekamas?
Kaip jau minėjau, šiais laikais informacijos yra labai daug, žmonės pasiskaito internete, kad štai „kompiuteris“ labai tiksliai diagnozuoja, kad parodo vos ne visas organizme tūnančias ligas, ir užsigeidžia būtent kompiuterinės tomografijos. Jei to kategoriškai reikalaujantiems pacientams šeimos gydytojai paaiškintų, kokią didelę jonizuojančiąją spinduliuotę organizmas gauna, ir įsakmūs reikalavimai greičiausiai pasikeistų. Taigi šeimos gydytojas ar specialistas, prieš rašydamas siuntimą kompiuterinės tomografijos tyrimui atlikti, turėtų labai atsakingai pamąstyti, ar parinkta diagnostikos metodika yra tinkamiausia, išsiaiškinti, gal tuo konkrečiu atveju pakanka paprastesnio diagnostinio tyrimo. Žinoma, visai kas kita, jei, tarkime, po echoskopijos lieka neaiškumų ir pats radiologas patvirtina, jog reikia papildomų duomenų, daugiau informacijos. Tada kompiuterinės tomografijos tyrimo paskyrimas yra suprantamas ir pateisinamas. Vis dėlto ne kartą buvę ir taip, kad tiek aš, tiek mano kolegos žmogui, kuris turėjo siuntimą atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, atsisakėme tą daryti. Štai vienas pavyzdys: tiriamas vaikas dėl kaulinės patologijos. Jis atvyksta turėdamas rentgenologinio tyrimo atsakymą, rentgenologo išvados – pakankamai kvalifikuotos, ir mums, radiologams, sunku suvokti, kodėl vaikas dar siunčiamas atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą. Žinodami, kad šis tyrimas vaikui yra labai žalingas, informuojame, jog jį daryti nėra būtinybės, nes pakanka informacijos iš prieš tai atlikto paprastesnio tyrimo. Radiologas turi teisę nuspręsti, ar reikia papildomo kompiuterinės tomografijos tyrimo, ar pakanka taikyti paprastesnį diagnostinį metodą. Klinicistai dažnai siunčia pacientą atlikti radiologinį viršnorminį tyrimą, nors jis, kaip paaiškėja, visai nereikalingas. Tokiais atvejais tyrimas ir neatliekamas.
emedicina.lt inf.
Nuotraukoje – profesorius Algidas Basevičius