Šiuolaikinės kontraceptinės priemonės ne tik padeda moteriai planuoti savo šeimą, bet ir spręsti daugelį sveikatos, socialinių ir net ekonominių problemų. Iki šiol populiariausia kontracepcija buvo kontraceptinės tabletės, kurios buvo nuolatos tobulinamos. Per pastaruosius dešimtmečius rinkoje atsirado kitokių formų priemonių: kontraceptinis žiedas, pleistras. Vaistinių lentynos šiais metais pasipildė dar viena nauja šiuolaikinės kontracepcijos forma – poodiniu implantu (Nexplanon, 68 mg etonogestrelio implantas, MSD).
Neplanuoto nėštumo problema
Šeimos planavimas – aktuali tema visose šalyse. Statistiškai apskaičiuota, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 1 iš 2 nėštumų, o Jungtinėje Karalystėje bei Prancūzijoje – 1 iš 3 nėštumų yra neplanuoti. Neplanuoto nėštumo problema opi visame pasaulyje. 2008 m. pasaulyje buvo nustatyti 208,2 mln. nėštumų, iš kurių net 41 proc. buvo neplanuoti [1] (1 pav.). Didžiosios neplanuotų nėštumų dalies, net 61 proc., baigtis buvo nepalanki moters lytinei sveikatai (12 proc. persileidimų, 49 proc. – abortų). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. Lietuvoje. buvo atlikta 6033 abortų.
Neplanuotas nėštumas – tai netinkamo kontraceptinių priemonių, tarp jų ir nehormoninių (tokių, kaip prezervatyvai, spermicidai, diafragmos) naudojimo pasekmė, kurią lemia klaidingas, nenuoseklus arba nepakankamas kontracepcijos priemonių naudojimas. JAV 50 proc. moterų minėtas priežastis nurodo kaip neplanuoto nėštumo pasekmę, Prancūzijoje tokių moterų yra 65 proc. Statistika rodo, kad neteisingas kontraceptinių priemonių naudojimas pirmiausia priklauso nuo amžiaus: tarp 15–21 metų merginų 82 proc. visų nėštumų yra neplanuoti. Nustatyta, kad jaunesnėms moterims, naudojančioms trumpiau veikiančias apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemones, neplanuoto pastojimo rizika yra beveik du kartus didesnė nei vyresnėms moterims [2].
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 Nr. 6