Dr. Giedrė Jonušienė
LSMU MA Psichiatrijos klinika
Seksualinės disfunkcijos dažnai pasireiškia, sergant psichikos ligomis, ir gali būti susijusios tiek su psichopatologija, tiek su farmakoterapija. Pokyčiai seksualinio atsako fazėse gali vystytis izoliuotai ar difuziškai ir pagerėti tinkamai gydant psichikos ligą. Seksualinės funkcijos ir psichikos sutrikimų ryšio suvokimas padeda tinkamai parinkti individualų gydymą disfunkcijų profilaktikai ar gydymui.
Dar ir šiandien specialistai nuvertina pacientų seksualinę funkciją, nesidomėdami ja, o ir spontaniniai pacientų nusiskundimai yra neįprastas reiškinys.
Seksualinio atsako fiziologija ir psichologija
Darniai dirbančios nervų, psichikos, kraujagyslinė, endokrininė sistemos, koordinuojamos pogumburio, limbinės sistemos, smegenų žievės, per įvairius neuromediatorius atsakingos už normalų lytinį atsaką. Lytinis atsakas formuojasi iš keleto fazių: potraukio, susijaudinimo, orgazmo ir atsipalaidavimo. Dopaminas didina seksualinę motyvaciją, sujaudinimą ir elgesį, o serotoninas slopina seksualinį potraukį, ejakuliaciją ir orgazmą, norepinefrinas susijęs su sueities pradžia, palaikymu, susijaudinimu [1, 2]. Cholinerginės skaidulos dalyvauja prisipildant varpos kaverniniams kūnams, o alfa adrenerginė sistema – jiems išsituštinant [3, 4]. Lytiniai hormonai taip pat turi įtakos seksualiniam elgesiui ir atsako ciklui. Testosteronas svarbus tiek moterų, tiek vyrų potraukiui. Testosterono virtimas į estrogenus svarbus moterims ne tik potraukio, bet ir susijaudinimo mechanizmams. Padidėjęs prolaktino kiekis mažina susijaudinimą bei kitas lytinio akto fazes. Žinoma, jog šioms medžiagoms įtakos turi kompleksas teigiamų ir neigiamų grįžtamojo ryšio procesų [2].
Naujas seksualumo ir seksualinio elgesio modelis apima kompleksinį įvairių procesų suvokimą, vertinant buvusius ir esamus asmens tarpasmeninius santykius, kultūrinius ir religinius aspektus, partnerio/-ės seksualines disfunkcijas (SD), neadekvačią stimuliaciją, nepasitenkinimą seksualiniame ir emociniame kontekste, neigiamą patirtį, netektis, traumas (fizinę/emocinę/seksualinę) bei vaistų ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, medicinines bei psichiatrines būkles [5, 6]. Psichikos sveikata susijusi su SD [2,7], ir atvirkščiai, SD gali turėti įtakos psichikos sveikatai [8].
Nuotaikos sutrikimai ir seksualinė funkcija
Nustatyta, jog nuo depresijos epizodų kenčia 10–16 proc. populiacijos [9–11]. Pasaulyje šis sutrikimas yra vienas labiausiai invalidizuojančių [12]. Depresijos sutrikimas pasireiškia prislėgta nuotaika, interesų ir malonumo praradimu, sumažėjusiu aktyvumu ir kitais neigiamais simptomais [13]. Esant nuotaikos sutrikimams paveikiama ir seksualinė funkcija. Didžiosios depresijos (DD) epizodo metu SD pasireiškia 40–65 proc. pacientų priklausomai nuo antidepresantų (AD) vartojimo [14–20]. Ciuriche atliktame epidemiologiniame tyrime buvo nustatyta, jog seksualinė funkcija sutrinka kas antram sergančiajam depresija (įskaitant DD, distimiją), lyginant su kontroline tiriamųjų grupe [7].
Neigiamas depresijos poveikis nuotaikai, energijai, malonumui, pasitikėjimui, savivertei atsiliepia ir sumažėjusiu seksualiniu interesu, potraukiu bei pasitenkinimu [21–23], taip pat susijaudinimu, orgazmu, ejakuliacija [17, 20]. Vienų autorių duomenimis, negydomiems depresijos simptomų turintiems pacientams seksualinis potraukis sumažėja net 40 proc. tarp vyrų ir 50 proc. tarp moterų [24, 25]. Kitų autorių teigimu, sumažėjęs potraukis asmenims DD ar depresijos epizodo metu, esant bipoliniam afektiniam sutrikimui, pasireiškia net iki 72 proc. [17]. Neurovaizdo tyrimais nustatomas skirtingas smegenų aktyvumas, susijęs su seksualine funkcija, depresija sergantiems vyrams ir moterims [26, 27].
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2014 Nr. 7