Jūratė Judickienė
Kėdainių ligoninė
Lietuvoje ir Kėdainių rajone sergamumas astma didėja kaip ir Europoje. Ligonių skaičius didėja, mažėjant bendrai vaikų populiacijai. Rajono vaikų ligų gydytojai, vaikų pulmonologai stebi astma sergančių pacientų ligos eigą, koreguoja gydymą vadovaudamiesi specialistų rekomendacijomis. Skiriama dėmesio astmos ir kitų alerginių ligų ar jų paūmėjimų profilaktikai, pacientų ir jų artimųjų mokymui.
Pristatomas klinikinis atvejis atspindi atopijos evoliuciją nuo atopinio dermatito kūdikystėje, astmos ikimokykliniu ir mokykliniu laikotarpiu iki alerginio rinito paauglystėje.
Sėkminga gydytojo ir paciento bei jo artimųjų partnerystė padeda pasiekti gerų gydymo rezultatų ir pagerinti paciento bei šeimos gyvenimo kokybę.
Vaikų alerginės ligos yra ta problema, apie kurią daug kalbama medikų konferencijose, specialistams skirtuose informacijos šaltiniuose, ir, žinoma, diskutuojama socialiniuose tinkluose. Plati diskusijų erdvė ir nuomonių įvairovė tik patvirtina problemos mastą ir aktualumą.
Iki šiol nėra aiškių priežasčių, kodėl daugėja susirgimų alerginėmis ligomis. Manoma, kad sergamumo augimui reikšmės turi genetiniai veiksniai, oro užterštumas, atsirandantys nauji alergenai, gausus antibiotikų vartojimas ir kita.
Liūdna statistika
Sergamumas astma įvairiose pasaulio šalyse svyruoja nuo 1 iki 18 proc. populiacijos (GINA 2014). Tyrimų duomenimis, Europos šalyse alergiškas yra vienas iš keturių vaikų. Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. vaikai, sergantys astma, sudarė 1,8 proc. visų vaikų.
Kėdainių rajone mažėjant bendram vaikų skaičiui, sergančių astma daugėja. Kėdainių PSPC, didžiausios rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, pateikti duomenys atspindi rajono situaciją (1 lentelė).
2013 m. iš 450 kėdainiečių vaikų, sergančių astma, 110 (24 proc.) buvo iki 6 metų. Šie skaičiai atspindi faktą, kad ligonių amžius jaunėja. Astma sirgo 174 mergaitės (39 proc.) ir 276 berniukai (61 proc.).
Šioje liūdnoje statistikoje džiugina tik tai, kad daugumai pacientų (82 proc.) diagnozuota lengvos eigos astma.
Alerginės astmos eiga, diagnozavimas ir gydymas
Alergijos požymiai susiję su vaiko amžiumi ir kinta jam augant. Kūdikystėje vyrauja maisto alergijos požymiai, pasireiškiantys odos išbėrimais, kartojasi „mažosios“ alerginės kvėpavimo takų ligos: laringitai, rinitai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai įsijautrina įkvepiamiesiems alergenams: namų dulkių, epiderminiams alergenams, ir pradeda dažniau sirgti pasikartojančiomis kvėpavimo takų ligomis. Šie vaikai serga vidurinės ausies uždegimais, obstrukciniu bronchitu, atsiranda pirmieji astmos požymiai. Pradėjus lankyti mokyklą, sensibilizacija plečiasi, vaikas įsijautrina įvairių augalų žiedadulkėms, grybeliams, todėl daugėja paauglių susirgimų alerginiu rinitu. Neretai iki paauglystės alergiškas vaikas „pražygiuoja“ atopijos maršą – nuo atopinio dermatito kūdikystėje, astmos ikimokykliniame amžiuje iki alerginio rinito paauglystėje.
Dauguma vaikų astma suserga ikimokyklinio amžiaus. Diagnozuoti astmą būna sunku, nes ribotos objektyvaus ištyrimo galimybės. Išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimo šio amžiaus vaikams dažniausiai nepavyksta atlikti. Astma šio amžiaus vaikams dažniausiai diagnozuojama remiantis tik ligos anamneze ir klinikiniu ištyrimu. Patikslinti ligos formą padeda odos alerginiai mėginiai, specifinių IgE tyrimas kraujyje.
Astmą ir kitas alergines ligas vaikams dažniausiai diagnozuoja gydytojai specialistai (vaikų pulmonologai ar alergologai). Šeimos ar vaikų ligų gydytojai, dirbantys pirminėje sveikatos priežiūros grandyje gali savarankiškai diagnozuoti šias ligas ir pradėti gydymą, vėliau siųsti pacientą specialisto konsultacijos. Gydymas tęsiamas pagal jo rekomendacijas, pakopiniu principu. Gydymo tikslas – užtikrinti vaiko gyvenimą be fizinės ir emocinės veiklos apribojimų, apsaugoti nuo nuolatinių simptomų ir paūmėjimų, užtikrinti normalią plaučių funkciją bei parinkti pakankamą medikamentinį gydymą, kurio nepageidaujamo poveikio tikimybė mažiausia.
Ilgalaikiam uždegimą slopinančiam lengvos nuolatinės astmos gydymui vaikams dažniausiai skiriamos mažos inhaliuojamųjų gliukokortikoidų dozės, leukotrienų receptorių antagonistai. Paūmėjimui gydyti – trumpo veikimo beta 2 agonistas salbutamolis. Vaikams iki 7 metų inhaliuojamieji vaistai skiriami per tarpinę.
Plačiau skaitykite „Pulmonologija, alergologija ir imunologija“ Nr. 2, 2014