Sausio 26-ąją Europoje prasidėjo gimdos kaklelio vėžio profilaktikai skirta savaitė. Medikams ir visuomenei skirtais renginiais norima atkreipti dėmesį į nemažėjantį sergamumą šia liga, ypač – Rytų Europos ir naujose ES šalyse narėse.
„Iš visų onkoginekologinių ligų gimdos kaklelio vėžys yra ta liga, kurios profilaktika arba kelio jai užkirtimas turėtų būti vienas iš lengvesnių", – teigia Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos sektoriaus vadovė prof. Daiva Vaitkienė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė, Europos onkoginekologijos draugijos (ESGO) ir Tarptautinės ginekologinio vėžio draugijos (IGCS) narė, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) patarėja bei Jungtinių Tautų (UNFPA) konsultantė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir reprodukcinės sveikatos klausimais.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos Kauno krašto valdyba bei LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika organizavo konferenciją „Gimdos kaklelio ikivėžinės būklės“, skirtą gimdos kaklelio ligų problemai analizuoti.
„Susidomėjimas patvirtino šios problemos aktualumą, – sakė Onkoginekologijos sektoriaus vadovė prof. D. Vaitkienė. – Lietuvos moterys nepradėjo staiga ir netikėtai sirgti šia liga. Gaila, kai pacientės sužino, jog serga šia liga, gana vėlokai. Kuo vėliau diagnozuojama liga, tuo gydymas mažiau efektyvus ir prognozė blogesnė.“
„Pacientės dažnai klausia, kodėl ši liga atsiranda? Pagrindinis veiksnys, už kurio atradimą buvo skirta net Nobelio premija, yra didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama pradėjus lytinį gyvenimą. Moterys, kurių organizme žmogaus papilomos virusas „apsigyvena“ ilgam (gal dėl imuninės sistemos, gal dėl paties viruso savybių), patiria riziką susirgti ikivėžinėmis ligomis ir, laiku jų nenustačius, invaziniu gimdos kakleio vėžiu. Tai patvirtina ir kintanti moterų sergamumo amžiaus struktūra – šia liga serga vis jaunesnės moterys. Didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu stebimas tarp 40-45 m. moterų. Jaunesnių nei 30 m. moterų sergančių invazine liga anksčiau buvo daug mažiau, sergančių pažengusia invazine liga – retenybė. Dabar Akušerijos ir ginekologijos klinikoje per metus pagimdo 3-4 moterys jau sergančios invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Tai rodo, kad ir jaunoms moterims ši liga diagnozuojama ne taip jau retai. Kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo anksčiau moteris gali susirgti.“
Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Laima Vaidotienė kalbėjo apie gimdos kaklelio ikivėžines būkles nėštumo metu, kaip svarbu jas laiku diagnozuoti ir ką daryti, jas diagnozavus.
„Jaunos moterys dažniausiai nesikreipia į šeimos gydytoją, nes jaučiasi sveikos. Dažnai pirmojo jų vizito pas gydytoją priežastis yra nėštumas. Būtent nėštumas tampa viena iš galimybių diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį moterims, kurios nesilanko pas šeimos gydytoją, – sakė L. Vaidotienė ir siūlė atsisakyti mitų, kad patikra – pavojinga nėštumui. – Patikra (citologinio tepinėlio paėmimas) yra saugi, informatyvi ir efektyvi.“
„Dar visai neseniai nėštumas ir vėžys daugeliui gydytojų skambėjo kaip visiškai nesuderinamos sąvokos, – komentavo prof. D. Vaitkienė. – Jei iki nėštumo moteris nesityrė, tai nėštumas dažnai yra vienintelė nors ne pati geriausia galimybė šią ligą aptikti. Geriau gimdos kaklelio citologinį tyrimą atlikti ne nėštumo metu, bet jei moteris pradėjo lankyti gydytojus tik būdama nėščia – būtina juos atlikti, nors tyrimų interpretacija ir įvertinimas nėštumo metu yra žymiai sunkesni, todėl tai turi atlikti patyrę specialistai.“
Konferencijoje dėmesys skirtas ir didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui, kuris atliekamas specializuotose laboratorijose. Skystųjų terpių citologijos tyrimas yra jautresnis, tikslesnis, patogesnis tyrėjui, laboratorijoje atliekamas kita metodika ir nustatant lieka mažesnė klaidų tikimybė. Kalbėta ir apie Lietuvoje prieinamą naują imunocitocheminį tyrimą, kuris iš pakitusių ląstelių nustato jų pakitimo pavojingumą: ar pokytis dar gali išnykti pats, arba jau nebe, nes ląstelės pateko į onkogeninės transformacijos fazę ir anksčiau ar vėliau jos progresuos į vėžį. Kol kas imunocitocheminį tyrimą atlieka tik Valstybinis patologijos centras Vilniuje. Tikimasi, kad artimiausiu metu šį tyrimą galės atlikti ir LSMU MA Patologinės anatomijos klinika.
„Naujas Lietuvos patikros programos kokybinis žingsnis – į jau veikiančią programą įdiegti skystųjų terpių tyrimą, kai tiriant įprastu citologiniu būdu aptinkama tam tikrų pakitimų. Tam tikrai grupei moterų, kurioms bus pastebėti šie pakitimai, programos lėšomis bus atliekamas skystųjų terpių tyrimas, o pokyčiams pasitvirtinus – ir didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas“, – prof. D. Vaitkienės nuomone, tai bus patvirtinta po kelių mėnesių ir, kaip tikimasi, pagerins patikros programos kokybę.
„Vykdoma patikros programa atrenka pacientes, kurioms reikia nuodugnesnio tyrimo. Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningo algoritmo – visi lyg ir žino, kaip elgtis, bet tvarka nėra suvienodinta, – pastebi LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Arnoldas Bartusevičius. – Ikivėžinių gimdos kaklelio būklių gydymas yra operacinis. Operacija gana nesudėtinga, todėl kartais siūloma ją atlikti net ir nesant indikacijų. Reikia atminti, kad šios būklės linkusios regresuoti savaime, todėl pakanka tik tinkamo stebėjimo. Jei operacijų bus skiriama per dažnai ir jų apimtis nebus optimali – tai taip pat neduos norimų rezultatų.“
„Gimdos kaklelio vėžio patikros programos statistika yra skaudi ir verčianti raudonuoti Lietuvą, bet gal geriau tai žinoti bei imtis veiksmų, nei galvoti ir teigti, kad viskas yra gerai. Ligos eiga nėra žaibiška, bet uždelsus, ji po truputį juda į priekį“, – doc. A. Bartusevičius sako, kad žmonių prisirišimas prie gyvenamosios vietos ir savo gydytojo bei patikros pasiekiamumas keistų liūdnus skaičius ir Lietuvos rodiklius Europos bei pasaulio kontekste.
Džiuljeta Kulvietienė
K. Šimatonio nuotr. Gyd. L. Vaidotienė ir prof. D. Vaitkienė