Epidemiologija
Veninės trombinės embolijos (VTE) profilaktika apima giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) profilaktiką. Tai trečioji dažniausia širdies ir kraujagyslių liga, kurios bendras sergamumas 100–200/100 tūkst. gyventojų. Ūminė PE yra pavojingiausia VTE klinikinė būklė ir pagrindinė mirtingumo, sergamumo ir hospitalizavimo priežastis.
Remiantis epidemiologinio modelio apskaičiavimais, 2004 metais šešiose Europos Sąjungos šalyse (kurių bendras gyventojų skaičius yra 454,4 mln.) daugiau nei 317 tūkst. mirčių buvo susijusios su VTE. 34 proc. visų šių atvejų buvo susiję su staigia, mirtina PE, 59 proc. mirčių nuo PE buvo dėl nediagnozuotos PE, mirė tik 7 proc. pacientų, kuriems PE buvo diagnozuota tiksliai ir anksti.
Klinikinė klasifikacija ir pirminės rizikos įvertinimas
Klinikinė ūminės PE sunkumo klasifikacija pagrįsta apskaičiuoto su PE susijusio ankstyvo hospitalinio arba 30 dienų mirštamumo rizika. Šis įvertinimas, turintis didelę reikšmę tiek diagnostikos, tiek gydymo strategijai, remiasi paciento klinikine būkle, esant didelės rizikos PE įtarimui arba jau esant patvirtintam šokui ar nuolatinei arterinei hipotenzijai, ir nedidelės rizikos PE, jų nesant (1 pav.).
Diagnostika
Remiantis šiomis gairėmis, diagnostikos ir gydymo tikslais „patvirtinta PE“ yra nustatoma tada, kai PE tikimybė pakankamai didelė ir reikalingas PE specifinis gydymas, o „paneigta PE“, kai PE tikimybė pakankamai maža, kad pateisintų mažos rizikos PE specifinį gydymą.
Klinikinės tikimybės įvertinimas
Nepaisant atskirų simptomų, požymių ir bendrųjų tyrimų riboto jautrumo ir specifiškumo, išvadų derinys, įvertintas pagal klinikinius požymius arba klinikinės tikimybės vertinimo klausimynus (1 lentelė), padeda klasifikuoti pacientus, kuriems įtariama PE, į atskiras klinikines kategorijas arba pretestinės ligos tikimybės, atitinkančios didėjantį patvirtintos PE paplitimą. Atlikus tyrimus (pvz., kompiuterinę tomografiją), PE tikimybė priklauso ne tik nuo paties diagnostinio testo savybių, bet ir nuo pretestinės ligos tikimybės, ir tai svarbus žingsnis visiems PE diagnostikos algoritmams.
Diagnostikos principai
Diagnostikos algoritmas, siūlomas pacientams, kuriems įtariama didelės rizikos PE esant šokui ar hipotenzijai (2 pav.)
Įtariama didelės rizikos PE yra gyvybei grėsminga situacija, ir pacientai, kuriems yra šokas ar hipotenzija, yra atskira klinikinė problema. Klinikinė tikimybė dažniausiai yra didelė, diferencinė diagnostika apima ūminį širdies vožtuvų nepakankamumą, tamponadą, ūminės išemijos sindromą (ŪIS) ir aortos atsisluoksniavimą (disekaciją). Naudingiausias pradinis tyrimas šioje situacijoje yra echokardiografija per krūtinės ląstą (TTE), atliekama prie ligonio lovos, kurios metu nustatoma ūminė plautinė hipertenzija ir DS funkcijos nepakankamumas, jei paciento hemodinamikos dekompensacijos priežastis yra ūminė PE. Jei paciento būklė labai nestabili, echokardiografiškai įrodytas DS funkcijos nepakankamumas yra pakankamas kriterijus, įgalinantis atlikti neatidėliotiną reperfuziją be papildomų tyrimų.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 10, 2014