Europos gimdos kaklelio vėžio asociacijos iniciatyva kiekvienais metais paskutiniąją sausio savaitę yra rengiama gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Ta proga Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Ingrida Jackūnienės skaitė pranešimą apie klastingą ligą –gimdos kaklelio vėžį bei šios ligos profilaktiką. Šiai onkologijos ligai būdingi du pikai. Pirmuoju ligos piko metu susergama 30-40 metų. Vyresnio amžiaus moterys serga rečiau. Tačiau nuo 70-ties metų sergančiųjų vėl daugėja, ir tai – antrasis ligos pikas. Deja, vis dažniau gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vos 20 metų perkopusioms moterims.
Skaičiai liūdina
Gimdos kaklelio vėžys, anot gydytojos, liga, labai aktuali Lietuvai. „Mūsų pareiga nešti žinią visuomenei, kad kuo daugiau moterų žinotų apie šią ligą ir jos išvengtų“ – sako gydytoja.
Statistikos duomenimis pagal dažnumą gimdos kaklelio vėžys pasaulyje užima antrą vietą. Europoje per metus diagnozuojama per 60 tūkstančių naujų atvejų. Lietuvoje sergamumo rodikliai penkis kartus lenkia Europą.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys sudaro apie 6 proc. moterų susirgimų onkologinėmis ligomis. Dažniausiai suserga 30-54 metų amžiaus moterys ir sudaro antrą vietą visų piktybinių navikų šioje amžiaus grupėje. 2011 metais buvo Lietuvoje diagnozuota 452 gimdos kaklelio vėžio atvejų, 702 – karcinomos atvejai. Per metus miršta apie 220 moterų, taigi per savaitę nuo gimdos kaklelio vėžio miršta 5 moterys.
Skaičiai, pasak gydytojos, rodo, jog Lietuva priklauso pačiai didžiausiai rizikos grupei pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Europoje esame antroje vietoje nuo galo pagal sergamumo ir mirštamumo kriterijus. Tam, kad galėtume lygiuotis į bendrą Europos vidurkį, turėtume bent per pus pagerinti rodiklius.
Liga užkrečiama
Gimdos kaklelis – anatominė moters organizmo dalis, tai yra dalis, atsiverianti į makštį. Vėžys jame pasireiškia, kai supiktybėja plokštinės arba liaukinės ląstelės. Anot akušerės-ginekologės I. Jackūnienės, dažniausiai moterys serga plokščia ląsteliniu gimdos kaklelio vėžiu.
Neabejotinas veiksnys, sukeliantys gimdos kaklelio vėžį, yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Net 99,7 atvejo gimdos kaklelio vėžio atvejų sukėlėjas yra šis virusas, plintantis lytiniu keliu. Galimas ir perinatalinis kelias, kai gimdo infekuota mama.
ŽP virusas sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį. Jis gali lemti ir makšties, gerklų, išangės, vyrų varpos vėžį. „Stengdamiesi išvengti šio užkrato, išvengsime ir kitų onkologinių susirgimų“, – teigia gydytoja.
Didžiausia tikimybė susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra moterims, užsikrėtusioms šia infekcija, bet toliau gyvenančioms lytinį gyvenimą. Taip pat toms, kurios anksti pradeda lytinį gyvenimą, kurios turi didelį skaičių partnerių – šešis ir daugiau per visą gyvenimą, arba keičia daugiau negu vieną partnerį per metus. Tikimybę susirgti didina ir kontraceptikų vartojimas. Bet tik toms moterims, kurios jau yra infekuotoms žmogaus papilomos virusu. Didesnė tikimybė toms, kurios kontraceptikus vartoja 10 ir daugiau metų.
Daug kartų gimdžiusioms moterims taip pat padidėja tikimybė susirgti dėl anatominių pokyčių, įvykstančių organizme dėl dažnų gimdymų.
Neabejotinas veiksnys yra rūkymas.
Blogina situaciją moters imuninė būklė. Kai moteris dažnai serga virusinėmis ligomis, nes jos imunitetas yra nusilpęs, lengviau pasigaus ir ŽP virusą.
Tačiau pasitaiko, kad ir užsikrėtusi virusu moteris nesuserga vėžiu, nes patekusi į organizmą infekcija gali tiesiog egzistuoti. Per gyvenimą apie 75 proc. visų lytiškai aktyvių moterų užsikrečia ŽPV, tačiau per pirmuosius metus apie 70 proc. moterų virusas geba pats savaime išnykti, o per dvejus metus net apie 90 proc. išnyksta savaime.
Tačiau kartais kai kurios ląstelės neišnyksta, lieka moters organizme – per eilę metų keičiasi ląstelės struktūra, pasikeičia jų dauginimasis, ląstelės pereina į ikivėžinę būklę, o per laiką tampa ir vėžinėmis ląstelėmis. Virusui patekus į moters organizmą, vėžys išsivysto per 10-15 metų – netrumpas laikas.
Ligos galima išvengti
„Ką daryti, kad išvengtume gimdos kaklelio vėžio?“, – klausė gydytoja I. Jackūnienė ir pati atsakė:
„ Reikia vengti visų rizikos veiksnių: nepradėti anksti lytinių santykių, siekti stabilios partnerystės, naudoti apsaugos priemones – prezervatyvus“.
Antra prevencijos grupė tai yra vakcinacija, kuri tikrai veiksminga. Vakcinuojant jaunas mergaites ir moteris galima išvengti apie 70 proc. susirgimų. Įrodyta ir tai, kad vakcina efektyvi ir moterims, jau užsikrėtusioms ŽPV. Naudinga skiepyti ir jaunus berniukus.
Tačiau pagrindinė profilaktikos priemonė – gimdos kaklelio patikra.
Antrinei prevencijai priklauso ir šalyje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios tikslas atrinkti jau susirgusias moteris. Ši programa Lietuvoje vykdoma nuo 2004 metų. Kviečiamos tikrintis 25-60 metų moterys kartą per trejus metus. Teisingai organizuota prevencija gali vėžį sumažinti 80 proc.
Medikai pastebi, jog Lietuvoje per tuos 11 programos taikymo metų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu dar nemažėja, nors ir stengiamasi bei ieškoma būdų, kaip atranką pritaikyti efektyviau. Pagrindinis stabdys – moterys neatvyksta tikrintis. Turėtų pasitikrinti 70-75 proc. visos populiacijos moterų, kad patikra būtų efektyvi. 2012 metais Lietuvoje buvo patikrinta tik 44 proc. moterų.
Tačiau nauda šios programos akivaizdi, nes daugiau ikivėžinių pokyčių diagnozuojama ankstyvos stadijos, ir moterys labai sėkmingai gydomos ir išgydomos
Šiuo metu dažniausiai nustatoma I vėžio stadija. Anksčiau populiariausia buvo 3-4 stadija, kai padėti moteriai vilčių labai mažai.
Pagalba efektyvi
Gimdos kaklelio vėžys, pasak gydytojos I. Jackūnienės, vadinamas tyliuoju moterų žudiku, nes ligai prasidėjus gali nebūti absoliučiai jokių simptomų.
Ligą moteris pajaučia tik tada, kai viduryje ciklo pradeda pateplioti, kraujuoti, ir kraujas būna kitoks, nei per mėnesines. Kitas požymis – kontaktiniai kraujavimai, kai tiek po lytinių santykių, tiek po ginekologo apžiūros pasirodo kraujo.
Gali prasidėti intensyvėjantys pakraujavimai. 3-4 ligos stadijoje moterį jau gali varginti intensyvūs kraujavimai, skausmai, karščiavimas, juosmens skausmai, inkstų funkcijos sutrikimas. Blogiausia situacija, kai prasideda metastazės, darinys iš gimdos kaklelio plinta į plaučius, kepenis, smegenis bei kitus organus.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra visos priemonės efektyviai ir tiksliai diagnozuoti bei gydyti moteris, susirgusias gimdos kaklelio vėžiu. Kai gydymas neefektyvus, kaltinti tenka save, kad atvyksta per vėlai. Nuo antros stadijos jau chirurginis gydymas nebetaikoma, atliekamas tik chemoterapija ir spindulinis gydymas. Naujausia aparatūra pagelbėjama moterims, tačiau negali sustabdyti ligos progreso. Po paskutinės stadijos lieka tik chemoterapija.
Galimybės keitėsi
Daugelio šių problemų, pasak Moters ir vaiko klinikos Ginekologijos skyriaus vedėjo, medicinos mokslų daktaro Andriaus Simavičiaus, išvengė pirmosios pacientės, kurioms buvo atlikta radikali gimdos šalinimo operacija laparoskopu. Prieš penkiolika metų gydymo įstaigoje ginekologinių ligų diagnostikai bei ligonių gydymui pradėta taikyti laparoskopija. Nuo tada galimybės labai pasikeitė.
Kokybinis šuolis įvyko 2007 metais, kai buvo atlikta gimdos šalinimo operacija. Tačiau laparoskopija suteikia dar daugiau galimybių, ir onkoginekologas Andrius Simavičius nusprendė, jog galinga ir moderni technika liks neišnaudota, jei laparoskopas bus naudojamas tik ligonių apžiūrai, pilvo gimdos priedams paimti, negimdiniam nėštumui gydyti, kaip buvo tuo metu.
Ginekologijos skyriaus vedėjas A. Simavičius nusprendė tobulintis šioje srityje. Jis vyko į stažuotes Šveicarijos, Prancūzijos ginekologijos klinikose, kur gilinosi moderniosios mažai invazinės chirurgijos laparoskopijos srityje. 2009 metais, pasak mediko, įgijus teorinių žinių bei patirties užsienio klinikose, gimdos šalinimas papildytas limfmazgių laparoskopija. Prieš ketverius metus
įsisavinta radikali gimdos šalinimo operacija.
Radikalios gimdos pašalinimo operacijos minimaliai invaziniu – laparoskopiniu būdu, pasak pirmąsias operacijas atlikusio dr. Andriaus Simavičiaus bei jam asistavusio ginekologo Lino Rovo, pacientei pilvo srityje atliekami keturi nedideli apie penkių milimetrų pjūviai, pro kuriuos ir patenkama į gimdą specialiais prietaisais.
Rezultatas, pasak A. Simavičiaus, toks pat, kaip ir operaciją atliekant įprastiniu būdu – pašalinama ir gimda, ir naviko pažeisti limfmazgiai. Skirtumas tik tas, kad pooperacinis laikotarpis pacientei daug lengvesnis, kad operacijos metu daug mažiau netenkama kraujo, daug mažesnė pooperacinių komplikacijų rizika, moteris daug greičiau tampa darbinga ir gyvena įprastą gyvenimą.
Šios operacijos įrodo ir aukštas Moters ir vaiko klinikos technines galimybes bei medikų profesionalumą.
Moters ir vaiko klinikoje jau taikomi gydymo būdai, kurių dėka liga gydoma kuo mažiau traumuojant pacientę. Minimaliai invazinės operacijos reikalauja aukštos chirurgo kvalifikacijos, didelio pasirengimo, modernių instrumentų ir visa tai Moters ir vaiko klinika turi. Dirba ir specialiai pasirengę kvalifikuoti anesteziologai, patologijos tarnyba, onkologai.
Zita Katkienė