Diagnozuoti sausų akių sindromą nėra lengva. Daugumos pacientų simptomai yra neženklūs arba vidutiniai, jų atsiradimo priežastys įvairios, nėra vieno diagnostinio testo, kuris tiksliai patvirtintų diagnozę, ligos simptomų esti daug.
Ašarų plėvelė
Kad išliktų sveikos, akies ragenos epitelio ląstelės turi būti drėkinamos. Jas drėkina plonas sluoksnis tepamųjų medžiagų, vadinamų ašarų plėvele. Be nuolatinio ragenos paviršiaus drėkinimo, ašarų plėvelė atlieka ir kelias kitas svarbias funkcijas: sutepa ir drėkina vokus, rageną, priekinę akies dalį, suformuoja lygų optinį ragenos paviršių, šalina nešvarumus, saugo nuo infekcijos, aprūpina ragenos epitelį deguonimi. Ašarų plėvelė susideda iš 3 sluoksnių:
- Lipidinis, priekinis ašarų plėvelės sluoksnis sudarytas iš lipidų, daugiausia išskiriamų Meibomo liaukų. Lipidinio sluoksnio funkcija yra: gerinti optines ašarų plėvelės savybes, išlaikyti barjerą (lipidinę juostelę), kuri apsaugo nuo ašarų tekėjimo per vokų kraštą, lėtinti garavimą, sutepti voko/akies paviršių.
- Vandeninis (ašarų) sluoksnis, gaminamas ašarų liaukų, yra svarbiausias ir storiausias (0,6–1,0 m) ašarų plėvelės sluoksnis, susideda iš 98 proc. vandens ir 2 proc. kietųjų medžiagų (druskų, baltymų ir t. t.). Ašarų sluoksnio funkcija yra: plauti, drėkinti ir sutepti ragenos paviršių, palaikyti akies paviršiaus pH, sulyginti ragenos paviršių ir palaikyti jos optines savybes, ragenos metabolizmą (maisto medžiagų pristatymas, metabolitų šalinimas, dalyvavimas deguonies apykaitoje), vykdyti gynybinę antiinfekcinę funkciją.
- Mucino sluoksnis – tai gilusis sluoksnis, susidedantis iš glikoproteinų, tiesiogiai dengiantis epitelio ląsteles. Tai ploniausias ašarų plėvelės sluoksnis.
Sausų akių sindromo simptomai
Nors sausų akių sindromo simptomai kiekvienam pacientui pasireiškia skirtingai, dauguma jų skundžiasi svetimkūnio pojūčiu, deginimu, fotofobija, praeinančiu matymo pablogėjimu, aptemimu ir bendru akių diskomfortu, kuris apibūdinamas braižymo, sausumo, graužimo, deginimo, smėlio jutimo ar smarkiu akių skausmu. Paraudusios akys yra toks svarbus požymis, kad geriausi oftalmologijos specialistai rekomenduoja gydytojams, pamačiusiems paraudusias paciento akis, nedelsiant patikrinti, ar nėra sausų akių sindromo. Jį gali rodyti ir padidėjęs refleksinis ašarojimas. Kitaip tariant, drėgnos akys iš tiesų gali būti sausų akių sindromo požymis, pasireiškiantis refleksiniu ašarojimu. Daugeliui pacientų žema temperatūra, drėgmės trūkumas, vėjas, dūmai, kondicionuotas oras sunkina šiuos simptomus. Kai ragenoje atsiranda sausa vieta, akis ašaroja ir dažnai mirkčioja, nes reaguoja taip, tartum patekus svetimkūniui. Žmonėms, besiskundžiantiems sausų akių sindromu, akys greičiau vargsta, todėl būna sunkiau dirbti kompiuteriu ar skaityti. Taip atsitinka dėl to, kad įtemptai dirbant, mirkčiojimas suretėja ir atsiranda daugiau laiko ašarų plėvelei garuoti. Nors sausų akių sindromo simptomai paūmėja dieną, daug žmonių patiria diskomfortą atsibudę ryte. Šiuos nemalonius pojūčius sukelia miegant suplonėjusi ašarų plėvelė.
Sausų akių sindromo gydymas
Daugumai pacientų, kuriems yra sausų akių sindromas, ašarų funkcijos sutrikimą galima palengvinti, bet ne išgydyti. Jei tik įmanoma, kiekvieną gretutinę ligą privalu gydyti, kad sumažėtų poveikis akies aplinkai. Turi būti gydomos vokų uždegimo ligos, koreguojamos anatominės anomalijos
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2014 Nr. 3