Tyrimai rodo, kad joga gali būti gera alternatyva tiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, kurie nemėgsta mankštintis ar užsiiminėti aerobika. Europos kardiologų draugijos paskelbti tyrimų duomenys rodo, kad populiarūs proto ir kūno jogos pratimai, gali būti naudingi pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nes padeda kontroliuoti ar sumažinti kradiovaskulinės rizikos veiksnius ir pagerina širdies ir kraujagyslių veiklą.
JAV ir Olandijos mokslininkai atliko sisteminę 37 randomizuotų kontroliuojamų tyrimų (2768 pacientai) apžvalgą ir nustatė, kad jogos pratimai gali taip pat veiksmingai sumažinti kardiovaskulinės rizikos veiksnių įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai kaip ir tradicinis fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, važinėjimasis dviračiu ar pasivaikščiojimai,
Šios apžvalgos išvados statistiškai reikšmingos, jos svarbios daugeliui širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių, nes suteikia alternatyvą: jei kam nepatinka aerobikos užsiėmimai, jie gali užsiimti joga, o efektas bus panašus – kardiovaskulinės rizikos sumažėjimas. Šio tyrimo rezultatus pristatyti 2014 m. gruodžio mėn. European Journal of Preventive Cardiology numeryje.
Jogos poveikis ŠKL rizikos veiksniams
Proto ir kūno praktika vadinama joga atsirado senovės Indijoje. Joga apima tris žmogaus būties elementus: fizinį, proto ir dvasios. Keletas mokslinių tyrimų įrodė, kad jogos praktika gali veiksmingai sumažinti kardiovaskulinės rizikos veiksnių pasireiškimą, išeminės širdies ir insult išsivystymo riziką. Įrodyta, kad jogą praktikuojantys asmenys efektyviau sumažina savo ŠKL riziką lyginant fiziškai neaktyviais žmonėmis. Be to, jogos poveikis kardiovaskulinės rizikos veiksniams prilygo fizinių pratimų poveikiui.
Atlikto tyrimo duomenimis, palyginus su kontroline, jogą praktikuojančiųjų grupėje stebėtas reikšmingas pirminių rizikos veiksnių įtakos sumažėjimu:
- kūno masės indeksas sumažėjo vidutiniškai 0,77 kg/m2
- sistolinis AKS sumažėjo vidutiniškai 5,21 mmHg
- MTL-Ch koncentracijos vidutiniu sumažėjimu 0,31 mmol/l, o DTL-Ch koncentracija padidėjimu 0,08 mmol/l.
Jogos praktika pagerino ir antrines išeitis:
- tyrimo dalyvių kūno svoris sumažėjo vidutiniškai 2,32 kg
- diastolinis kraujospūdis sumažėjo vidutiniškai 4,9 mmHg
- BCh koncentracija sumažėjo vidutiniškai 0,46 mmol/l
- širdies susitraukimų dažnumas sumažėjo vidutiniškai 5,27 tvinksniais per minutę
Joga neturėjo įtakos diabeto parametrams: glikemija nevalgius ir glikuoto hemoglobino koncentracija nepakito.
Kartu su medikamentinėmis priemonėmis taikoma joga reikšmingai sumažino rizikos veiksnių (kūno masės indekso, kraujospūdžio, cholesterolio koncentraciją) pasireiškimą. Asmenims, sergantiems IŠL, gydymą statinais ar kitokiais antilipdeminiais vaistais papildžius joga, nustatytas reikšmingas papildomas poveikis mažinant MTL-C koncentraciją.
Jogos įtaka kardiovaskulinės rizikos veiksniams, apžvalgos duomenimis, buvo panaši į arerobinių pratimų įtaką. Manoma, kad šis jogos poveikis susijės su streso sumažėjimu, teigiamu metaboliniu bei neuroendokrininės sistemos poveikiu.
Apžvalgos autorių nuomone, tai,kad joga kardiovaskulinę riziką sumažina panašiai kaip aerobiniai fiziniai pratimai. Viena apžvalgos autorių prof. Myriam Hunink pabrėžia, kad pastaraisiais metais padaugėjo duomenų apie jogos naudą širdeis ir kraujagyslių sistemai, tačiau fiziologiniai šio poveikio mechanizmai išlieka neaiškūs. Taip pat neaiški kardiovaskulinės naudos priklausomybė nuo jogos “dozės”, tai yra, jogos užsiėmimų dažnumo ir skaičiaus, neaiškūs ekonominiai jogos praktikos ir kardiovaskulinės naudos aspektai, ypač palyginus su aerobika ir medikamentiniu gydymu. Nepaisant šių neapibrėžtumų, akivaizdu, kad joga yra potencialiai naudinga širdies ir kraujagyslių sveikatai, todėl turėtų būti kardiovaskulinės rizikos mažinimo praktikos sudėtinė dalis.
Jogos pratimai yra lengvai atliekami, todėl galėtų būti geras pasirinkimas asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ir turintiems sumažėjusią fizinio krūvio toleeranciją, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems sąnarių, muskulo skeletine patologija, kurios keliamas skausmas riboja fizinį aktyvumą.
Anot prof. Myriam Hunink, joga ne tik mediciniškai naudinga, tai ir potencialiai ekonomiškai atsiperkanti kardiovaskulinės rizikos mažinimo strategija, nes nebrangi, nereikalinga specialios įrangos ar technologijų, lengvai taikoma ir pacientų priimama, akivaizdžiai pagerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, jogą galima rekomenduoti ir taikyti plačiam populiacijos segmentui.
European Journal of Preventive Cardiology, 2014