Akvilė Daveckaitė
2014 metų birželio 7–11 dienomis Nicoje vyko Europos glaukomos draugijos kongresas (EGSC), rengiamas kas dvejus metus. Paskutinis, organizuotas 2012 m. Kopenhagoje, šiais metais Europos oftalmologų bendruomenę pakvietė į Prancūzijos pietus. Pagrindiniai šios draugijos tikslai – vienyti Europos glaukomos specialistus, skatinti dalytis savo žiniomis, plėtoti mokslinius tyrimus šioje srityje, užmegzti naujus kontaktus ir palaikyti esamus ryšius tiek Europoje, tiek visame pasaulyje, siekti maksimalių rezultatų gydant glaukoma sergančius pacientus.
Draugija apima visų Europos valstybių narius, o tai suteikė puikias galimybes sesijų metu diskusijoms vykti oficialia anglų kalba ir tarpusavyje dalytis įvairių Europos valstybių patirtimi tiek apie molekulinius tyrinėjimus, tiek apie medikamentinio ar chirurginio gydymo taktiką. Konferencijoje buvo pristatytos 4-osios EGS glaukomos gydymo gairių rekomendacijos, kurios dalyviams buvo prieinamos tiek įprastiniu formatu – knyga, tiek skaitmeninėje USB laikmenoje.
Visas kongreso dienas vyko intensyvios paskaitos, buvo skaitomi pranešimai ir rengiami įvairūs mokymo kursai. Šioje konferencijoje dėmesys buvo skiriamas glaukomos biožymenims ir klinikiniams rodikliams, analizuojama su akispūdžiu nesusijusių veiksnių (genetinių, aplinkos ir mitybos, kraujo ir perfuzinio spaudimo, intrakranijinio spaudimo, audinių struktūros ir histologijos), taip pat veiksnių, lemiančių glaukomos progresavimą, nepaisant mažo akispūdžio, įtaka. Aptarta struktūrinių ir funkcinių glaukomos rodiklių pokyčių svarba nustatant diagnozę, renkantis gydymo metodą, chirurginio gydymo ypatybės ir tinkamas operacijos pobūdis akyse su gretutinėmis patologijomis bei siekiami rezultatai. Atskiras dėmesys skirtas uždaro kampo glaukomai: gonioskopijos reikšmė diagnozuojant šį glaukomos tipą, gydymo būdų pasirinkimas.
Dr. Norbert Pfeiffer iš Mainco universiteto, Vokietijos, dar kartą pabrėžė, kad gydant glaukomą pagrindinis siekis yra apsaugoti pacientus nuo ilgalaikio regėjimo netekimo per kuo trumpesnį laiką. Deja, tai dažnai neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę, tad visada turi būti įvertintas gydymo naudos ir žalos santykis konkrečiam pacientui. Daugelis pacientų kenčia nuo neigiamo antihipertenzinių lašų konservantų poveikio. Kol kas rinkoje, be konservantų, yra tik vieni antihipertenziniai, tafluprosto, lašai. Artimiausiu metu tikimasi sulaukti naujo be konservantų timololio ir tafluprosto derinio, tad konferencijoje buvo pristatyti keli stendiniai pranešimai, analizuojantys šio sudėtinio vaisto poveikį.
Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2014 Nr. 3