Toliau sėkmingai vykdomas praėjusių metų pabaigoje startavęs Žmogaus studijų centro parengtas mokymo kursas „Bendravimo su pacientais psichologija“, skirtas Lietuvos gydytojams, siekiantiems žinių ir nuolatinio praktinio tobulėjimo, norintiems geriau pažinti ir suprasti savo pacientą bei jam padėti sėkmingai išspręsti sveikatos problemas. Prie šio projekto įgyvendinimo prisideda farmacijos kompanija „Gedeon Richter“, turinti ir puoselėjanti ilgametes gydytojų bei vaistininkų kvalifikacijos kėlimo tradicijas.
Psichologija: įdomi ir naudinga
Šis projektas bei jo pagrindinės kryptys (su teorinės medžiagos santraukomis) jau buvo pristatytas ankstesniuose „Lietuvos gydytojo žurnalo“ numeriuose (2014 m. Nr. 8, Nr. 10). Belieka priminti, jog pirmajame iš keturių mokymo ciklo modulių gydytojai išmoko panaudoti aktyvaus klausimo metodą pokalbiui su pacientu valdyti bei susipažino su klausimų uždavimo principais.
Kaip sekėsi perprasti pateikiamas žinias, ar mokymai gerai organizuoti? Išgirdę tokius klausimus mokymų dalyviai nevengė diskusijų ir buvo linkę pasidalinti optimistinėmis nuotaikomis. Beje, gydytojai buvo vieningos nuomonės: mokymai labai vertingi, svarbūs, reikalingi, teorija įdomiai derinama su praktiniais patarimais.
Vidaus ligų gydytoja Violeta Mačiuitienė, dirbanti O. Gurevičienės šeimos klinikoje (Marijampolė), patikino, jog mokymuose nagrinėjamos temos iš tiesų labai aktualios ir naudingos. Esą visuomet verta pasinaudoti galimybe atnaujinti žinias, juolab, kad medicina itin sparčiai progresuoja. Kita vertus, naudinga pakartoti bei prisiminti tai, kas, atrodo, ir taip gerai žinoma. O psichologija apskritai yra labai įdomus dalykas. Gydytoja mokymuose išgirstas naujienas prilygina saldainio įvyniojimui į gražų popierėlį (tai reiškia, kad teorija pateikiama labai patrauklia forma ir yra gerai suvokiama, bet kartais net ir geriausią patarimą labai sunku pritaikyti realiame gyvenime). Kitaip tariant, pasitaiko gana nemalonių situacijų, kai tenka taikstytis su paciento pykčiu, įniršiu, „pakelta“ intonacija. Maždaug trečdalis tokių negatyviai nusiteikusių ligonių nelinkę nusiraminti net ir itin švelniai su jais bendraujant. O gydytojas net ir konfliktinėje situacijoje privalo išlikti ramus.
Naudinga prisiminti tai, kas primiršta
Anot AB „Aušros klinika“ (Vilkaviškis) gydytojos Editos Levulienės, šie mokymai naudingi visapusiškai: įdomu ne vien klausytis paskaitų, išgirsti naujos informacijos, bet ir pasitikslinti, ar teisingai elgiesi su pacientais konkrečiose konfliktinėse situacijoje, siekdamas jas sušvelninti, ar tinkamai informuoji pacientą apie jo ligą, galimas grėsmes sveikatai ir t. t. Gydytoja palankiai vertina ir mokymų formą, kai pateikiami klausimai ir atsakymai bei praktinės užduotys, paprastą ir gerai suprantamą minčių dėstymą. Esą užsiėmimuose išgirsti teiginiai taip sudomina, kad net laisvalaikiu nejučia imi apie juos galvoti. Be to, yra dalykų, kurių nežinai. Gydytoja teigia, jog labai įdomu mokytis valdyti kylančias konfliktines situacijas, savo paties emocinę būklę, išmokti ramiai vertinti situaciją. Tai padeda tobulėti.
Daugiau nei 17 metų bendrosios praktikos gydytojos patirtį kariuomenėje turinti gydytoja sako, jog jai teko ne kartą dalyvauti mokymuose (bendravimo su sužeistais ar sergančiais kariais, konfliktų valdymo meno), tačiau pastarieji užsiėmimai dar labiau praturtina bei atnaujina žinias, gerokai praplečia akiratį, stiprina pasitikėjimą savimi.
Pokalbio valdymo menas
Antrajame Žmogaus studijų centro prezidento doc. dr. Gintauto Chomentausko vadovaujamos mokymų programos mokslinės grupės parengtų mokymų ciklo modulyje daugiausia dėmesio buvo skiriama praktiniams anamnezės rinkimo, pokalbio valdymo ir informacijos apie ligą bei jos gydymą įgūdžiams lavinti. Taigi, teoriją sėkmingai derindami su praktika gydytojai pasiskirstė vaidmenimis: vieni jų tapo pacientais, besiskundžiančiais įvairiais simptomais, kiti – gydytojais. Iššūkis gydytojui, neturint jokių kitų pagalbinių priemonių pokalbio metu išsiaiškinti, kokia gi tiksli paciento diagnozė. Pokalbiai buvo filmuojami ir toliau aptariami naudojantis vaizdo grįžtamojo ryšio metodika.
Mokymų metu buvo dar kartą sugrįžta prie smegenų chirurgijos pradininko, gydytojo H. W. Cushing minties, kad, norint nustatyti tiksliausia diagnozę ir skirti efektyviausią gydymą, neužtenka išsamiai įvertinti ligą ir jos simptomus – privalu suvokti žmogų, egzistuojantį savo aplinkoje. Juk tos pačios kardiologinės ligos atveju vienokį gydymą skirsime nuolat „persitempiančiam“ darboholikui, nerandančiam laiko net papietauti, ir kitokį žmogui, gyvenančiam neaktyvų gyvenimą ir turinčiam antsvorio.
Anot LŽS psichologo-psichoterapeuto Justino Buroko, gydytojai, norėdami sustiprini ryšį su pacientu, t. y. įsigilinti į ligą bei geriau suvokti jo unikalią situaciją, turėtų įsiminti ir užduoti šiuos specifinius klausimus, kurie padės pacientui apibūdinti savo ligos simptomus (ligą):
- Vieta. Kur skauda? Kur yra gumbas? Ar skauda aplink?
- Kokybė. Koks skausmas? Kaip skauda? Ką jaučia pacientas?
- Kiekybė ar intensyvumas. Kaip stipriai pasireiškia simptomas (skausmą prašoma įvertinti skalėje nuo 1 iki 10)?
- Laikas. Kada prasidėjo? Kiek trunka? Kaip dažnai?
- Aplinkybės, kurioms esant atsiranda simptomas. Aplinka, veikla, fizinis aktyvumas, emocinės reakcijos ar kt. aplinkybės, kurios sukėlė ligą?
- Stiprinantys ir silpninantys veiksniai. Kas gerina ar blogina savijautą, simptomo pasireiškimą?
- Susiję veiksniai. Ar pastebėjote dar ką nors, kas lydi jūsų simptomą (pasireiškia kartu, prieš ar po)?
Unikalios paciento situacijos supratimas: ką svarbu sužinoti apie pacientą
-
Kas yra šis pacientas? Kuo jis užsiima? Kokie jo interesai, darbas, laisvalaikis, santykiai? Kokie jo rūpesčiai?
-
Ko pacientas nori iš gydytojo? Kokios jo vertybės, baimės? Ko jis tikisi iš gydytojo šiandien ir perspektyvoje?
-
Kaip pacientas suvokia savo ligą? Kaip liga pakeitė funkcionalumą? Santykius? Ką ji reiškia pacientui?
-
Ką pacientas mano apie savo ligą? Kaip supranta ir suvokia ligą, jos priežastis? Koks gydymas jam atrodo tinkamas?
-
Kokie paciento pagrindiniai su liga susiję jausmai? (Ypatingą dėmesį skirti 5 dažnoms emocijoms: baimei, pasibjaurėjimui, nepasitikėjimui, pykčiui, liūdesiui, ambivalentiškumui).
Informacijos apie ligą ir gydymą pacientui pateikimas
Gydytojai kas dieną susiduria su iššūkiu, kaip per trumpą laiką pacientui išsamiai paaiškinti, kokia liga jį vargina, kaip ją tinkamai gydyti. Juk nuo to, kokią informaciją gaus pacientas, priklausys, ar jis bus linkęs laikytis paskirto gydymo režimo, ar tai darys tinkamai. Pasaulinė statistika rodo, kad gydytojai dėl laiko stokos tik 35 proc. pacientų pakankamai informuoja apie šalutinį vaistų poveikį, kiek laiko vartoti vaistus – tik 34 proc. atvejų, kaip dažnai ir kokiomis dozėmis – 58 proc. atvejų.
Galiausiai, gydytojui net ir pateikus visą reikalingą informaciją apie ligą ir gydymą, pacientai dalies svarbios informacijos neatsimena (pvz., 25 proc. pacientų neprisimena gydymo trukmės, 23 proc. – dažnumo). Kaip išvengti šios problemos? Štai keletas praktinių patarimų.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalo“ 2015 metų pirmajame numeryje