Amerikoje organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvavo 8 žmonės

Kilnu donorystei paaukoti mirusiojo organus, bet dar kilniau – tapti gyvuoju donoru ir transplantacijos laukiančiam žmogui dovanoti savo inkstą ar dalį kepenų. Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas įteisina ir porinę donorystę – kai donoriniais organais pasikeičia dvi poros: kai vienos tarpusavyje nesuderinamos poros, susijusios santuokiniu ar artimos giminystės ryšiu, donoro organas tinka kitos poros recipientui, ir atvirkščiai. Mūsų šalyje šių transplantacijų dar nėra atlikta. Jei tokios operacijos būtų atliekamos, gerokai sumažėtų recipientų, laukiančių inkstų transplantacijos.

Transplantacijos laukiantys žmonės dažnai nesiryžta prašyti, kad artimieji ryžtųsi tokiai aukai – dovanotų inkstą. Diegiant gyvosios donorystės modelį, vis aktyviau dirba gydytojai nefrologai.

Kol Lietuvoje, nors ir įteisintos, porinės donorystės transplantacijos neatliekamos, Nacionalinis transplantacijos biuras (toliau – Biuras) siūlo istoriją apie unikalią porinės donorystės operaciją, atliktą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Keturios moterys išgelbėjo keturis vyrus

Prieš porą savaičių JAV, vienoje Konektikuto valstijos ligoninėje, buvo atlikta istorinė inkstų transplantacijos operacija. Tiksliau – keturios porinės inkstų donorystės transplantacijos vienu metu – tą pačią dieną. Keturios moterys dovanojo savo inkstą keturiems vyrams, bet ne savo sutuoktiniams.

Keturi pacientai vyrai – David, Reimond, Mario ir Edvard – daug metų kentė nuo inkstų ligos, jiems buvo atliekamos varginančios dializės procedūros. Visiems pacientams buvo būtina inkstų transplantacija, tačiau donorų vis neatsirado.

Tuomet gydytojai nutarė ryžtis porinei inkstų donorystei, dar vadinamai „inkstų mainais“ tarp porų. Mat šių pacientų žmonų inkstai jų sutuoktiniams imunologiškai netiko. Tačiau atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad inkstai tiktų kitiems transplantacijos laukiantiems pacientams. Parinkti tinkamas donorų ir recipientų poras gydytojams transplantologams padėjo speciali kompiuterinė programa.

Recipientui David‘ui buvo persodintas altruistės donorės (altruistinė donorystė – kai žmogus savanoriškai dovanoja organą nepažįstamam žmogui – Lietuvoje toks modelis nėra įteisintas. – Biuro past.)) Patricios inkstas. David‘o žmonos Margaret inkstas tiko recipientui Reimond‘ui. Reimond‘o žmona Silvia inkstą dovanojo recipientui Mario. O Mario žmona Hilary inkstas buvo persodintas recipientui Edvard‘ui.

7 val. 30 min. prasidėjusi operacija truko iki 18 val. vakaro.

Taigi keturios donorės moterys išgelbėjo keturių svetimų recipientų vyrų gyvybę, ir dabar šie pacientai antrąjį gimtadienį galės švęsti tą pačią dieną.

Porinė inkstų donorystė šiems recipientams suteikė galimybę gauti tinkamiausią gyvo donoro inkstą. Šioje Konektikuto ligoninėje – tai pirma tokia masinė inkstų transplantacijos operacija, nes organų mainai įvyko ne tarp dviejų porų, o net tarp aštuonių žmonių.

Po operacijos praėjus vos savaitei, visi donorai ir recipientai dar kartą susitiko toje pačioje ligoninėje. „Man vis dar truputį skauda, bet vis tiek esu stipresnis, negu prieš transplantaciją“, – nauja gyvenimo kokybe džiaugėsi David‘as.

„Daugiau nebereikės eiti į dializės procedūras, – džiaugsmo neslėpė ir Edvard‘as. – Su naujuoju inkstu jaučiuosi vis geriau ir geriau“.

Apie tai skaitykite http://www.microcapobserver.com/eight-patient-kidney-transplant-exchange-a-medical-first-in-connecticut/236737/

SAM pranešimas