Rasa Martinkienė
VUL SK filialas Vaikų ligoninė
A grupės beta hemolizinis streptokokas gali sukelti daug ligų – pradedant nuo nekomplikuoto ūminio tonzilito ar odos pūlinėlinės iki tokių sudėtingų kaip ūminis reumatas, nekrozinis fascijitas ar toksinis šoko sindromas. Pirminis infekcijos šaltinis, iš kurio vystosi komplikacijos, dažniausiai yra ryklė, rečiau – oda. Komplikacijos skiriamos į vietines (pūlines) ir sistemines (nepūlines).
Sisteminės komplikacijos – tai ūminis reumatas, ūminis postreptokokinis glomerulonefritas, pediatrinis autoimuninis neuropsichiatrinis sutrikimas susijęs su A grupės streptokokine infekcija (PANDAS), skarlatina bei streptokokinis toksinio šoko sindromas. Visų šių komplikacijų diagnostika dažniausiai remiasi būdingais požymiais ir simptomais bei buvusios streptokokinės infekcijos įrodymais. Esamą streptokokinę infekciją patvirtina bakteriologiniai tyrimai (pasėlis ar greitas testas A grupės streptokoko antigenui nustatyti), o buvusią – serologiniai, iš kurių dažniausiai yra nustatoma antistreptolizino-O koncentracija. Ūminė streptokokinė infekcija yra gydoma antibiotikais, pirmo eilės vaistas iki šiol yra penicilinas. Tačiau daugeliu sisteminių komplikacijų atvejų ūminės infekcijos požymių jau nebūna ir A grupės streptokokas iš ryklės nebeišauginamas, todėl antibiotikai neskiriami, o taikomas tik simptominis gydymas (išskyrus skarlatiną ir toksinio šoko sindromą). Streptokokinės infekcijos profilaktikai yra bandoma sukurti efektyvią ir saugią vakciną M baltymo pagrindu.
Įvadas
A grupės beta hemolizinis streptokokas (S. pyogenes) gali sukelti daug ligų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai ūminis faringotonzilitas, pūlinėlinė (impetigo), nekrozinis fascijitas, pneumonija, osteomielitas, vidurinis otitas, meningitas, skarlatina ir kitos [1–4]. Ūminis faringotonzilitas yra pati dažniausia priežastis, lemianti sistemines komplikacijas. Tyrimų duomenimis, ūminį tonzilitą A grupės beta hemolizinis streptokokas sukelia 15–30 proc. atvejų vaikams iki 15 metų, 5–10 proc. suaugusiesiems ir 15 proc. atvejų vaikams iki 3 metų amžiaus [2].
Ūminio tonzilito komplikacijos skiriamos į vietines (pūlines) ir sistemines (nepūlines). Vietinės komplikacijos yra galvos ir kaklo abscesai (peritonzilinis, retrofaringinis, parafaringinis, tonzilės ir kt.), ūminis kaklo limfadenitas, ūminis vidurinis otitas, mastoiditas, pneumonija, septinis artritas ir kitos. Sisteminės (nepūlinės) komplikacijos yra ūminis reumatas, ūminis glomerulonefritas, pediatrinis autoimuninis neuropsichiatrinis sutrikimas, susijęs su A grupės streptokokine infekcija (PANDAS), skarlatina bei streptokokinis toksinio šoko sindromas [1–2].
Šiais laikais stiprios ekonomikos šalyse sisteminės komplikacijos yra retos, jos dažniau pasitaiko silpnos ekonomikos šalyse [5]. Bet vis dėlto jų yra, o kartais ir labai sudėtingų bei grėsmingų gyvybei. Iki antibiotikų eros ūminis reumatas pasitaikydavo 100–200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, dabar stiprios ekonomikos šalyse – tik 0,5 atvejo [6]. Be to, kai kurios naujos komplikacijos yra mažiau žinomos ir kartais nediagnozuojamos. Šio straipsnio tikslas – priminti senas bei vis dar pasitaikančias sistemines streptokokines komplikacijas ir supažindinti su nauja ir kol kas mažiau žinoma komplikacija – PANDAS sindromu, aptarti streptokokinės infekcijos dabartinės diagnostikos ypatumus, ASO koncentracijos interpretavimo klausimus, streptokokinės infekcijos gydymo bei profilaktikos tendencijas.
Ūminis reumatas
Ūminis reumatas – tai infekcinė alerginė liga, kuri pažeidžia širdį, sąnarius, smegenis, odą bei poodį. Dažniausiai prasideda praėjus 2–4 savaitėms po ryklės streptokokinės infekcijos [6–12]. Reikšmės turi paveldimumas. Pasireiškia artritu, karditu, chorėja, kurie gali būti atskirai ar kaip keli požymiai kartu. Klinikiniai epizodai dažniausiai praeina savaime, tačiau gali būti sunkiai pažeidžiami širdies vožtuvai, atsirasti randai, sukeliantys hemodinamikos sutrikimus ir širdies dekompensaciją. Gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės, bet dažniausiai serga 5–15 metų vaikai, mergaitės dažniau nei berniukai [1, 9]. Iki 3 metų amžiaus liga pasitaiko labai retai. Tiksli reumato patogenezė nėra žinoma. Reumatą dažniausiai sukelia vadinamieji reumatogeniniai streptokoko serotipai (3, 5, 6, 14, 18, 19, 24 ir 29) [9]. Manoma, kad streptokokinis antigenas yra imunologiškai artimas žmogaus audinių antigenams. Jis skatina susidaryti antikūnus, kurie veikia žmogaus antigenus. Eksudacinis uždegimas su limfocitų ir plazminių ląstelių infiltracija pažeidžia sąnarių, širdies, odos jungiamąjį audinį. Ši stadija trunka kelias savaites. Toliau uždegimas pereina į proliferacinę stadiją. Jos metu susidaro fibroziniai randai.
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ 2014, Nr. 2