Ūmus tonzilitas (angina) – tai bendra viso organizmo liga su lokalia simptomatika ryklėje, jos limfoidiniame audinyje. Literatūroje pasitaikantys terminai: tonzilitas, adenotonzilitas, faringotonzilitas, amigdolitas – dažniausiai apibūdina tą pačią ligą. Ūmus tonzilitas gali būti pirminis ir pasireikšti katarine, folikuline, lakūnine, opine – plėvine formomis, antrinis (simptominis) sergant kitomis ligomis: infekcinėmis (difterija, skarlatina, tymais, infekcine mononukleoze), kraujo ligomis (agranulocitoze, leukoze).
Ūmus ryklės ir gomurio tonzilių uždegimas mažiems vaikams 70 proc. atvejų yra virusinis. Streptokokiniu tonzilitu retai serga vaikai iki 4 metų amžiaus, dažniausiai tai mokyklinio amžiaus vaikų liga.
Simptomai
Virusiniam tonzilitui būdinga paraudusi, pūslelėmis ar opelėmis padengta ryklė bei tonzilės, normali arba nedaug padidėjusi temperatūra, ūmi sloga, kosulys ir užkimimas. Bakterinę infekciją lydi aukšta temperatūra, stiprus gerklės skausmas ramybėje bei ryjant, ryklėje – gelsvos, nemalonaus kvapo išskyros bei ryškūs sisteminės infekcijos požymiai. Tonzilės padidėja, parausta, jų paviršiuje gali būti pūlinukų. Kiti tonzilito simptomai yra gerklės, ausies ir galvos skausmas, sunkumas ryjant, karščiavimas, šaltkrėtis, padidėję pažandikauliniai ir kaklo limfmazgiai, užkimęs balsas.
Diferencinė diagnostika
Norint atskirti bakterinį – Streptococcus pyogenes A gr. Β haemolyticus sukeltą tonzilitą, rekomenduojama naudotis Centor skale (1 lentelė). Nors nėra vieningos nuomonės dėl Centor skalės naudos, tačiau dauguma JAV ir Europos sutarimų rekomenduoja diagnozuoti streptokokinį faringotonzilitą ir skirti empirinį antibakterinį gydymą be papildomų tyrimų, kada Centor skalėje surenkami ≥ 4 balai [3].
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 1