Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas su grupe parlamentarų Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo siūlymą nukelti Farmacijos įstatymo nuostatos, numatančios, kad „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“, įsigaliojimą į 2019 metų sausio 1 dieną. Pagal šiandien galiojančius teisės aktus tokia nuostata turėjo pradėti galioti nuo 2016 metų sausio 1 dienos.
Tokį siūlymą pateikę parlamentarai tvirtina, esą atidėjus Farmacijos įstatyme numatyto reikalavimo įsigaliojimą, mokymo įstaigos, vaistininkai ir vaistinės galės pasiruošti pasikeitimams rinkoje – esą per tą laiką vaistinės ras sau vaistininkų arba farmakotechnikai spės baigti išlyginamąsias studijas ir persikvalifikuoti į vaistininkus. Tokiu būdu esą būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač juntamo mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, taigi ir sumaišties farmacijos sektoriuje.
„Farmacija ir laikas“ parlamentarui Antanui Matului pateikė kelis klausimus.
Kas paskatino parengti siūlymą naujosios Farmacijos įstatymo nuostatos įsigaliojimą nukelti į 2019 metus?
Ne aš vienas tokį siūlymą pateikiau – kartu su keliais kitais parlamentarais. Kreipėsi vaistinėje dirbanti farmakotechnikė – moteris, kuri pilnai darbinga, kompetentinga ir gerbiama. Ji pasisakė gavusi pranešimą, kad nuo kitų metų bus atleista iš darbo, o toje vaistinėje daugiau niekas nedirba… Kaip žinia, vaistininkų trūksta, ypač kaimiškose vietovėse. Antai Panevėžio apskrityje keliose kaimo vaistinėse išvis nebus kam dirbti, jei nesuras vaistininkų. Mano turima informacija, šiandien Lietuvoje trūksta maždaug šimto vaistininkų! Pasižiūrėjome, koks yra vaistininkų vidurkis užsienio šalyse, ir koks Lietuvoje. Paaiškėjo, kad kitose šalyse, kaip antai gerai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse Austrijoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje vaistininkas aptarnauja net iki 3 – 4 vaistinių, dirbdamas kiekvienoje nepilnu krūviu, o pas mus vienam vaistininkui tenka tik maždaug 2 vaistinės. Nemaža dalis žmonių dar specializuojasi, tobulinasi. Todėl jeigu įstatymo nuostata įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, mano turima informacija, reikės atleisti apie 300 farmakotechnikų, kurie kažkada buvo paruošti tokiam darbui. Laikotarpis, kuris buvo skirtas farmakotechnikams persikvalifikuoti iki 2016 metų, akivaizdžiai yra per trumpas. Beje, farmakotechnikų, kurie dirba 20 ar 30 metų, kvalifikacija yra puiki, todėl ir siūlome Farmacijos įstatymo reikalavimą (kad vaistinės darbo laiku būtinai dirbtų mažiausiai vienas vaistininkas – red.) nukelti į tolesnius laikus. Nes jei to nebus padaryta, labai daug farmakotechnikų bus išmesti iš darbo rinkos, o žmonės juk ir mokėsi, ir didelę profesinę patirtį yra sukaupę! Galų gale yra ir tokių, kurie dar nebaigę išlyginamųjų studijų, arba kuriems iki pensijos likę vos keleri metai. Taigi reikia ir žmonėms padėti, ir vaistines išsaugoti.
Bet juk tai gali tęstis be galo – vis atsiras asmenų, nebaigusių išlyginamųjų studijų, kaip ir tuoj išeisiančių į pensiją. Negana to, nors farmakotechnikų poreikis ateityje tik mažės, kad nemažam tokių specialistų skaičiui kyla grėsmė tapti darbo biržos klientais, jie ir toliau ruošiami. Kodėl priimami studentai į farmakotechnikos studijų programą, jei jie neturės kur įsidarbinti?
Jūs teisi. Jei Seimas mūsų siūlymui pritars po pateikimo, rengsime klausymus ir bandysime kviestis kalbėtis ir tas mokyklas, kurios farmakotechnikus ruošia. Aišku, jei jos ir toliau priims studentus į farmakotechnikos studijų programą, tai yra nenormalu. Nes išeina, kad vieni perkvalifikuojami ar metami iš darbo rinkos, o kiti – ruošiami. Jei Seimas pritars, be abejo, klausymuose kelsime šią problemą.
Seimas tokią nuostatą (vaistinės darbo metu turi dirbti mažiausiai vienas vaistininkas), įsigaliosiančią nuo 2016 metų sausio 1 dienos, Farmacijos įstatyme palaimino dar 2012 metų gegužę. Nejau nepakako laiko vaistinių savininkams ir farmacijos specialistams tam pasiruošti?
Vieni farmakotechnikai gal neturėjo persikvalifikavimui pinigų, kiti – nespėjo… Kita vertus, iš kur vaistinių savininkams paimti vaistininkų, jei jų ir taip trūksta? Noriu pasakyti, kad Seimo įstatymas nėra panacėja, kad jis nėra nekeistinas dalykas. Jei paaiškėja problema, Seimas turi būti lankstus, turi atsižvelgti į žmonių problemas. Šiuo atveju daug žmonių – net apie 300! – netektų darbo, todėl Seimas negali į tai nereaguoti. Juo labiau, jei toliau bus ruošiami bedarbiai. Konstitucija, taip, yra neliečiama, bet įstatymus Seimas gali ir privalo tobulinti, jei yra argumentų. Beje, jei kas galvoja, kad tokias išimtis būtų galima palikti tik kaimiškosiose vietovėse, tai noriu pasakyti, kad įstatymas vienodai turi galioti tiek mieste, tiek kaime. Belieka laukti Seimo apsisprendimo.
Ar dėl Farmacijos įstatymo nuostatos galiojimo nukėlimo į jus nesikreipė nė vienas vaistinių tinklas ar farmacijos specialistus atstovaujanti organizacija?
Tinklai nesikreipė… Bet koks skirtumas, ar vaistinė tinklui priklauso, ar nepriklauso, vis tiek vaistininko kvalifikaciją turintį darbuotoją reikia surasti. Tie 300 farmakotechnikų, kurie gali būti atleisti, žinoma, susidarytų visos Lietuvos mastu, tai yra ir tinklams priklausančias, ir netinklines vaistines apimtų. Bet jokių ypatingų kreipimųsi nebuvo, tiesiog yra situacija, kad gali nukentėti žmonės. O kad šią problemą būtų kėlę farmacijos specialistus atstovaujančios organizacijos – ne, to negirdėjau…
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Siūlymą Farmacijos įstatymo nuostatos įsigaliojimą, pagal kurią vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, nukelti į 2019 metų sausio 1 dieną, Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo parlamentarai Antanas Matulas, Dangutė Mikutienė, Vida Marija Čigriejienė, Juras Požela ir Kęstas Komskis.
Nuotraukoje – parlamentaras Antanas Matulas