Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) stebėtojų taryba, paskutinį kartą esama sudėtimi susirinkusi į posėdį, nagrinėjo daug finansinių klausimų, susijusių su gydymo įstaigomis ir Panevėžio TLK: aiškinosi 2015 metų sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (ASPĮ) sudarymo principus, išklausė ir pritarė TLK 2014 metų PSDF biudžeto vykdymo ir finansinėms ataskaitoms, 2015 metų TLK išlaikymo išlaidų sąmatai ir TLK pareigybių sąrašui, susipažino su 2014 m. TLK veiklos zonos ASPĮ finansinės veiklos rezultatais, svarstė ASPĮ darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio ataskaitą.
Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė informavo, kad Panevėžio TLK biudžetas, skirtas sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, formuojamas pagal gyventojų skaičių (prirašytų arba statistinių), įvertinus jų amžiaus struktūrą. 2015 metų biudžeto dydis – beveik 160 mln. eurų, t. y. 7,3 proc. didesnis už 2014 m. pradinį ir 4,6 proc. – už tų metų galutinį biudžetą. Pavaduotoja pateikė, kiek sutarčių ir kokioms paslaugoms teikti pasirašyta su gydymo įstaigomis 2015 m., kaip sutarčių skaičius ir sutartinės sumos pasiskirstė tarp viešųjų ir privačių ASPĮ, plačiai kalbėta apie hospitalizacijos atvejų (HA) rodiklį, standartizuotą hospitalizacijos rodiklį (HR).
A. Čiplienė pabrėžė, kad Panevėžio TLK veiklos teritorijoje pagrindinė problema – gerokai didesnis nei šalies vidurkis standartizuotas HR, tačiau mažesnių rajonų ligoninės orientuojasi tik į stacionarines paslaugas ir nenoriai renkasi kitas gydymo rūšis – dienos stacionarą, dienos chirurgiją, stebėjimo ir ambulatorinės chirurgijos paslaugas. TLK zonos lyderiai pagal 2014 m. išaugusį HA – Zarasų, Visagino, Biržų ir kt. gydymo įstaigos.
Direktoriaus pavaduotoja informavo, kad pasirašant sutartis buvo atsižvelgta į patvirtintus sveikatos priežiūros paslaugų, kurias galima finansuoti PSDF biudžeto lėšomis, kriterijus – paslaugų vartojimo dydį ir kt. Neatitikus šių kriterijų, buvo netenkinta 13 Panevėžio TLK veiklos zonos ir 63 kitų TLK veiklos zonų ASPĮ prašymų teikti naujas paslaugas.
Kilus diskusijai, kas kaltas, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse vis didėja HA, nors jų turėtų mažėti, Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Gintaras Noreika pastebėjo, kad mažėjant gyventojų, poliklinikos ir šeimos gydytojų centrai jų tikrai mažiau siunčia į ligonines, tad dėl didėjančio stacionarinių pacientų skaičiaus reikėtų atsigręžti į ligonines.
Molėtų rajono savivaldybės atstovas Stasys Bajerčius teiravosi, ar neplanuojama numatyti rajonuose konsultacijų apimčių. Utenos rajono savivaldybės atstovas Raimundas Čepukas pritarė, kad konsultacijas reikia reguliuoti, nes tikrai yra didelė disproporcija.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas paaiškino, kad per vienus metus disproporcijų panaikinti neįmanoma, tai daroma palaipsniui. Pavyzdžiui, šiemet atsisakyta sudaryti sutartis ten, kur labai didelis paslaugų vartojimas. Stebėtojų taryba pritarė, kad artimiausiu metu TLK organizuotų stacionarinių ASPĮ vadovų susirinkimą, kuriame papildomai pristatytų ir paaiškintų 2015 m. sutartinių sumų skaičiavimo metodiką.
Pristatant PSDF biudžeto vykdymo ir finansines ataskaitas apžvelgti TLK išlaikymo išlaidų rodikliai, TLK išlaidų, skirtų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kompensuojamiesiems vaistams, medicininei reabilitacijai apmokėti, pokytis, aiškinta, kiek ir kokiu pagrindu gauta papildomų lėšų, kaip jos paskirstytos įstaigoms. Tarybai pateikta informacija, koks 2014 m. buvo TLK veiklos zonos ASPĮ darbuotojų skaičius ir darbo užmokestis, pažymėta, kad zonoje vidutinis gydytojų ir slaugytojų skaičiaus santykis išlieka 1:1,9, mažiausias gydytojų vidutinis darbo užmokestis buvo Kupiškio ligoninėje, didžiausias – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Didesnis už TLK vidurkį darbo užmokestis buvo Utenos, Rokiškio rajono ir Rokiškio psichiatrijos, taip pat Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Kamilė Kakariekienė teigė, kad pirmą kartą per nagrinėjamą laikotarpį Panevėžio TLK zonos ASPĮ bendras metinis finansinis rezultatas yra teigiamas, viešųjų ASPĮ finansinė situacija gerėja. Iš esmės tik 2 viešosios ASPĮ baigė metus su neigiamu finansiniu rezultatu, o lyginant su 2013 metais, finansinė situacija 2014 m. pagerėjo net 29 viešosiose ASPĮ.
Kadangi TLK ne rečiau kaip du kartus per metus turi pateikti stebėtojų tarybai informaciją apie TLK ir vaistinių sutarčių sudarymą ir vykdymą, posėdyje pateikta ir ši informacija. Akcentuota, kad didžiausios pinigų sumos, skirtos kompensuojamiesiems vaistams, pasiskirsto didžiuosiuose vaistinių tinkluose, mažiausios – optikose.
TLK stebėtojų tarybos nariai stebėjosi, kad kompensuojamiesiems vaistams išleidžiama tikrai daug lėšų, klausė, ar ligonių kasos neplanuoja keisti kainodaros, derėtis dėl vaistų kainų.
Valstybinės ligonių kasos atstovė Vitalija Griškova patikino, kad dėl vaistų kainų deramasi nuolat.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija