Cholesterolio pertekliaus (hipercholesterolemijos) ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) patofiziologinis ryšys žinomas daugiau kaip 100 metų. Pirmasis apie tai paskelbė Vokietijos patologas Rudolfas Virchovas (1821–1902): jis pastebėjo, kad žmonių, mirusių nuo okliuzinių kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto, arterijų sienelės būna sustorėjusios, jose yra cholesterolio sankaupų. Moksliškai šis ryšys buvo įrodytas 20 amžiaus viduryje paskelbus Framinghamo ir kitų populiacinių tyrimų rezultatus. Dabar hiperlipidemija yra pripažinta vienu svarbiausiu ŠKL rizikos veiksniu.
Patikimais atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamais tyrimais įrodyta, kad aktyvi hiperlipidemijos kontrolė statinais – viena efektyviausių ŠKL profilaktikos strategijų.
Nustatyta, kad hiperlipidemijos kontrolė veiksminga tiek antrinei, tiek pirminei išeminės širdies ligos (IŠL) profilaktikai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad netgi nedidelis mažo tankio lipidų cholesterolio (MTL-Ch) koncentracijos sumažėjimas virsta reikšmingu klinikiniu efektu: MTL-Ch sumažėjus 1 procentu, panašiai tiek pat (1 proc.) sumažėja ir didžiųjų ŠKL komplikacijų rizika. Nors hiperlipidemijos kontrolės svarba ŠKL profilaktikai visiškai įrodyta jau prieš keletą dešimtmečių ir parengta veiksmingų profilaktikos metodų, ŠKL komplikacijų dažnumas populiacijoje yra didelis, o ŠKL išlieka dažniausia mirties priežastis Lietuvoje.
Nacionalinių ir tarptautinių gairių duomenimis, kasdienėje klinikinėje praktikoje antilipideminių vaistų (statinų) dažniausiai skiriama per mažomis dozėmis, todėl cholesterolio koncentracijos nepavyksta sumažinti iki tikslinio dydžio. Dar viena nepakankamo antilipideminės terapijos efektyvumo priežastis – blogas vaistų vartojimas: per vienerius metus nuo gydymo pradžios, statinų vartojimą nutraukia trečdalis ar netgi daugiau pacientų. Vartojant nepakankamas statinų dozes, ŠKL rizika išlieka padidėjusi, o ŠKL progresuoja.
Amerikos kardiologų draugijos ir Amerikos širdies asociacijos gairėse nurodoma, kad intensyviam antilipideminiam gydymui tinkami yra aktyvūs statinai atorvastatinas ar rozuvastatinas. Pabrėžiama, kad atorvastatinas ir rozuvastatinas yra unikalūs statinai: ne tik daugiau kaip 50 proc. sumažina MTL-Ch koncentraciją, stabdo aterosklerozės progresavimą, bet ir gali sukelti jos regresiją.
Atorvastatinas teikiamas 10, 20, 30, 40 ir 80 mg tabletėmis, o rozuvastatinas – 5, 10, 15, 20, 30, 40 mg tabletėmis. Tyrimai rodo, kad gydytojai pacientams dažniausiai skiria mažesnių dozių statinus (5–20 mg/d.), retai kada didesnes dozes, net kai to reikėtų pagal lipidemijos rodiklius. Klinikinė praktika rodo, kad ne taip retai pacientams prireikia tarpinių statinų dozių norint individualizuoti antilipideminį gydymą. Todėl neatsitiktinai farmacijos bendrovė KRKA, norėdama pagerinti gydymo individualizavimą ir optimizavimą, pradėjo gaminti 5, 15 ir 30 mg rozuvastatino tabletes (30 mg tabletės nėra tiekiamos Lietuvos rinkai).
Rozuvastatinas nuo ankstesnės kartos statinų skiriasi ir tuo, kad stipriau jungiasi su cholesterolio sintezėje dalyvaujančiu fermentu HMG-CoA reduktaze. 5–40 mg/d. dozėmis vartojamo rozuvastatino sisteminė koncentracija yra priklausoma nuo dozės. Paciento amžius, lytis, vartojimo laikas (rytą ar vakare) rozuvastatino farmakokinetikai įtakos neturi.
Be antilipideminio poveikio, rozuvastatinas pasižymi ir nuo dozės priklausomu naudingu papildomu poveikiu: didėjant vartojamai dozei, pleotropinis poveikis ryškėja. Daugeliu pastarųjų metų tyrimų įrodyta, kad rozuvastatinas pasižymi įvairiomis kliniškai vertingomis pleotropinėmis savybėmis: normalizuoja endotelio veiklą, slopina uždegimą ir MTL-Ch oksidaciją, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, stabdo kraujagyslių sienelės remodeliaciją, palankiai veikia hemostazę.
Pastaraisiais metais širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos tyrinėtojai daug dėmesio skiria didelio jautrumo (dj) CRB, kuris yra svarbus uždegimo biožymuo, tiesiogiai atspindintis padidėjusią miokardo infarkto, insulto, periferinių arterijų ligos ir staigios mirties riziką netgi iš pažiūros sveikiems asmenims, turintiems mažą MTL-Ch koncentraciją. Klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 17 802 pacientai, kurių dj CRB rodiklis buvo padidėjęs (>2 mg/l), o MTL-Ch koncentracija normali (
Farmacijos kompanija KRKA pirmoji pagamino rozuvastatino tarpinių dozių 5, 15 ir 30 mg tabletes (Roswera) ir atliko keletą klinikinių šio vaisto tyrimų. Dviejų Roswera efektyvumo ir saugumo tyrimų, kuriuose dalyvavo 6878 pacientai, vykdytų Slovėnijoje ir Slovakijoje, rezultatai jau žinomi. Šių tyrimų tikslas buvo nustatyti ne tik bendrąjį KRKA rozuvastatino efektyvumą ir saugumą gydant hiperlipidemiją, bet ir individualių vaisto dozių, įskaitant 15 ir 30 mg, veiksmingumą ir saugumą kasdienės klinikinės praktikos sąlygomis. Tyrime dalyvavo vyresni negu 18 metų pacientai, sergantys pirmine hipercholesterolemija arba mišria hiperlipidemija (II b tipo) arba šeimine homozigotine hipercholesterolemija, kuriems dieta ir kitos nemedikamentinės priemonės buvo nepakankamai veiksmingos.
Abu tyrimai, trukę tris mėnesius, įtikinamai įrodė titruojamų KRKA rozuvastatino dozių, įskaitant 15 ir 30 mg, veiksmingumą gydant hiperlipidemiją: tyrimo pabaigoje bendrojo cholesterolio (BCh), trigliceridų (TG) ir MTL-Ch koncentracijos buvo reikšmingai sumažėjusios, o didelio tankio lipidų cholesterolio (DTL-Ch) koncentracija padidėjusi. Abiejų tyrimų rezultatai panašūs:
- Slovėnijos tyrimo (6366 pacientai) dalyviai vartojo vidutiniškai po 17,3 mg/d. rozuvastatino, jiems BCh, TG ir MTL-Ch koncentracijos sumažėjo atitinkamai 29,6 proc., 26 proc. ir 39,2 proc., DTL-Ch koncentracija padidėjo 3,7 proc. (1A pav.).
- Slovakijos tyrimo (512 pacientų) dalyviai vartojo vidutiniškai 19,3 mg/d. rozuvastatino, jiems BCh, TG ir MTL-Ch koncentracijos sumažėjo atitinkamai 21,2 proc., 21 proc. ir 30,6 proc., DTL-Ch – padidėjo 6,2 proc. (1B pav.).
Abiejų tyrimų duomenimis, KRKA rozuvastatinas yra saugus vaistas: nepageidaujamų šalutinių reiškinių užregistruota mažiau negu 3 proc. pacientų.
Dar vienas tarptautinis Roswera titruojamų dozių saugumo ir veiksmingumo klinikinis tyrimas (ROSU-PATH) tebevykdomas. Toliau pristatomi tarpiniai jo rezultatai.
ROSU-PATH tyrimas
ROSU-PATH (angl. ROSUvastatin dose titration in the treatment of PATients with Hyperlipidemia) tyrimo tikslas – įvertinti KRKA rozuvastatino veiksmingumą ir saugumą didelei populiacijos grupei – asmenims, turintiems pirminę hipercholesterolemiją ir mišrią hiperlipidemiją (IIb tipo). Tyrimo dalyviams pirminės ir antrinės profilaktikos tikslu 12 sav. buvo skiriamos įvairios rozuvastatino dozės. Šiame tarptautiniame daugiacentriame atvirame perspektyviniame tyrime dalyvavo 500 pacientų iš 7 Europos šalių: Kroatijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos, Rusijos, Slovėnijos ir Ukrainos.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2015 m. Nr. 2