Naujausia metaanalizė rodo, kad intraokulinio kraujavimo rizika vartojant naujuosius geriamuosius antikoaguliantus nėra didesnė nei gydant kitais antitromboziniais vaistais. Tiesa, šį teiginį paremiančių klinikinių tyrimų kol kas atlikta nedaug. Dr. Daniel Caldeira ir bendr. (Lisabonos universitetas, Portugalija) pabrėžia, kad 17 atsitiktinių imčių III fazės klinikinių tyrimų analizė neparodė reikšmingų intraokulinio kraujavimo rizikos skirtumų vartojant skirtingus antitrombozinius vaistus, skelbiama leidinyje JAMA Ophthalmology, 2015.
Nustatyta, kad kraujavimų į akis santykinė rizika prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams gydant naujaisiais antikoaguliantais (rivaroksabanu, dabagitranu, apiksabanu. – Red. past.) sudarė 0,84, lyginant su orfarinu ar kitais K vitamino antagonistais gydytais pacientais. Santykinė intraokulinio kraujavimo rizika gydant naujaisiais antikoaguliantais buvo 14,96, palyginti su acetilsalicilo rūgštimi, tačiau šie duomenys gauti iš vienintelio tyrimo, kuriame kraujavimo atvejų dažnis buvo 7 vs 0, taigi pasikliautinasis intervalas vertintas kaip statistiškai nereikšmingas (95 proc. CI 0,37–1,20).
Pacientams, sergantiems venų tromboembolijomis, kliniškai reikšmingų kraujavimų į akis santykinė rizika sudarė 0,67, palyginti su rizika pacientų, vėliau gydytų mažos molekulinės masės heparinais ir K vitamino antagonistais (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 0,37–1,20). Ortopedinės praktikos duomenimis, naujųjų antikoaguliantų vartojimas buvo susijęs su 2,3 karto didesne reikšmingo kraujavimo į akis rizika, lyginant su gydymu mažos molekulinės masės heparinais (atitinkamai: 2 kraujavimo įvykiai, lyginant nė vieno įvykio 5 tyrimuose), tačiau rizikos skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas ir tai rodė platus pasikliautinasis intervalas (PI 0,22–20,50).
Dar per mažai tyrimų galutiniam apibendrinimui
Vis dėlto, pasak dr. D. Caldeira, analizuotų duomenų buvo per maža patikimoms išvadoms suformuluoti. Reikalingi papildomi tyrimai ir platesnė duomenų bazė apie kasdienės klinikinės oftalmologinės praktikos pacientus, tik tada bus galima patikimiau įvertinti naujųjų antikoaguliantų saugumą. Nė vienas iš analizuotų tyrimų nepadėjo nustatyti rizikos skirtumų, nes šių sunkių hemoraginių komplikacijų dažnis buvo labai mažas (< 0,4 proc.). Kraujavimo į akis atvejai, vartojant antitrombozinių vaistų, būna reti, tačiau jie gali sukelti sunkių regėjimo sutrikimų. Kartais regėjimui atitaisyti prireikia net chirurginio gydymo.
Ši metaanalizė neatsakė į klausimą, ar pacientai, kuriems taikomas intraokulinis chirurginis gydymas, turi didesnę kraujavimų riziką. Gauti duomenys rodo, kad tie pacientai, kuriems pagal dabartines rekomendacijas indikuotini kiti antikoaguliantai, būtų tinkami kandidatai gydyti naujaisiais geriamaisiais antikoaguliantais. „Dabar galiojančios ekspertų sutarimu paremtos gydymo naujaisiais antikoaguliantais gairės nepalaiko požiūrio nutraukti antikoaguliantų vartojimą prieš kataraktos ar glaukomos operacijas“, – teigia metaanalizės autoriai.
Parengta pagal MedPage Today, 2015 m. gegužė