Aušra Vendzelytė1, doc. dr. Kęstutis Petrikonis2, prof. dr. Edmundas Kaduševičius3
1LSMU MA Farmacijos fakultetas, 2LSMU MA Neurologijos klinika, 3LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos institutas
Darbo tikslas – įvertinti skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų suvartojimą Lietuvoje 2005–2013 metais ir palyginti rezultatus su kitomis Europos šalimis. Metodika. Skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų (MO1A ir NO2B farmakoterapinių grupių pagal PSO Anatominę terapinę cheminę (ATC) klasifikaciją) suvartojimas apskaičiuotas naudojantis ATC/DDD metodika ir išreikštais vaistų suvartojimo vienetais – DDD/1000 gyventojų/per dieną.
Rezultatai. Bendras skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu (2005–2013 m.) padidėjo 25 proc. nuo 58,37 iki 73,16 DDD/1000 gyv./d. Skausmą malšinančių (NO2B farmakoterapinės grupės) vaistų vartojimas sumažėjo 17 proc., o uždegimą malšinančių (MO1A grupės vaistų, t. y. NVNU) padidėjo 37 proc. ir jų buvo suvartota apie 4,99 kartus daugiau nei NO2B grupės vaistų. Išvados. Minėtų vaistų vartojimo tendencijos Lietuvoje parodė, kad Europos vaistų agentūros saugumo rekomendacijos neturi didelės įtakos analgetikų suvartojimo rodikliams. Palyginus bendrą skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų suvartojimą Lietuvoje su kitomis Europos šalimis, Lietuva yra tarp mažiausiai analgetikus vartojančių šalių.
Įvadas
Pagal Tarptautinę skausmo tyrimų asociaciją skausmas apibrėžiamas kaip sensorinis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu ar apibūdinamas kaip toks pažeidimas. Skausmas yra visada subjektyvus! [1]. Skausmas yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų. Tyrimai rodo, kad net 78–86 proc. pacientų kreipėsi į skubiosios pagalbos skyrių dėl ūminio skausmo [2] ir 46 proc. Europos bei 30,7 proc. JAV pacientų skundėsi nuolatos jaučiamu lėtiniu skausmu [3, 4]. Visa tai patvirtina, kad skausmas yra aktuali medicinos problema, kurią būtina atsakingai spręsti visuomenės sveikatos srityje.
Svarbią reikšmę gydant įvairios kilmės skausmą atlieka skausmo malšinamieji preparatai. Teigiama, kad apie 90 proc. visų analgetikų sudaro NVNU – tai vieni populiariausių vaistų visame pasaulyje [6, 7].2010 m. tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip 29 milijonai (12,1 proc.) JAV gyventojų NVNU vartoja reguliariai [8]. Racionalus jų vartojimas padeda sumažinti skausmą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Didelė dalis skausmą ir uždegimą malšinančių preparatų yra vartojama be recepto. Pacientai pasirenka skausmą malšinančius preparatus vadovaudamiesi savo asmenine patirtimi ir gydytojų ar vaistininkų rekomendacijomis. Todėl įvairių sričių medicinos specialistai – tiek vaistininkai, tiek bendrosios praktikos gydytojai, tiek siauros specializacijos gydytojai ar odontologai – turi gerai išmanyti skausmą malšinančius preparatus ir skatinti racionalų jų vartojimą.
Viena didelio skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų vartojimo priežasčių yra bendras visuomenės senėjimas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tikėtina Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2005–2013 metų laikotarpiu padidėjo. Paskutiniųjų ketverių metų duomenimis, vyrų gyvenimo trukmė padidėjo 3,6 metų, o moterų – 1,9 metų [9]. Lietuvoje2010 m. 68 proc. vyresnio amžiaus žmonių teigė, kad viena pagrindinių vaistų vartojimo priežasčių yra skausmas [10]. Tyrimų rezultatai rodo, kad dažniausi vaistų vartotojai yra vyresniojo amžiaus žmonės – 60 metų ar vyresni pacientai [11, 12].
2012 m. Lietuvoje buvo atliktas tyrimas apie pacientų savarankišką gydymąsi, kurio rezultatai parodė, kad 83,4 proc. respondentų lengvo negalavimo simptomus gydė nereceptiniais vaistais, pasirinkdami juos savarankiškai. Dažniausiai pacientų pasirinkti vaistai buvo nuo peršalimo (79 proc.), antroje vietoje – skausmo malšinamieji (64,3 proc.), o vaistus nuo uždegimo rinkosi 16,8 proc. respondentų [12]. Taigi skausmą ir uždegimą malšinančių preparatų suvartojimas Lietuvoje nuolat didėja [14].
Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2014 Nr. 2 – 2015 Nr. 1